Sergejus Kurginianas. Lenino stebuklas

Analizuodamas apie genetiką besiskleidžiančius siužetus, kurie tariamai viską lemia ir kurie, juos suvokus, gali pilnai sau pajungti žmogiškąjį pradą,  pradedi klausti savęs, ar vėlyvoji stalininė kova su ta pačia genetika iš tikrųjų buvo išimtinai destruktyvaus pobūdžio.

Naujas tyrimas: virš 30% lietuvių – „vatnikai“?

Antraštė skamba provokuojančiai: iš tiesų, gi „vatnikas“ – vienas iš keiksmažodžių, vartojamų mūsų vietiniame rusofobiniame ir antitarybiniame diskurse ir dabar, ypač laikotarpiu nuo 2014 m. Ukrainos maidano (t. y., nuo tada, kai Lietuvoje ir Rytų Europoje prasidėjo totalios rusofobizacijos režimas), joksai į buržuazinį „respektabilumą“ pretenduojąs veikėjas Lietuvoje nenorėtų nešioti tokios etiketės. Ir vis dėlto, panašu – tokia etiketė netiesiogiai klijuojama žymiai daliai mūsų bendrapiliečių.

Andrejus Fursovas: antikarantininiai protestai – intuityvus liaudies pasipriešinimas „naujajai pasaulio tvarkai“

Vadinamosios „pandemijos“ pradžia, sienų užsidarymas ir nauja, totalinio skaitmeninio sekimo tikrovė – štai ką mums davė praėję 2020-ieji metai. Per šį laiką, daug kas išaiškėjo. Matyti, kad finansinio / globalistinio kapitalo sluoksniai su veikėjais kaip Klausas Švabas priešakyje, siekia įgyvendinti daugumai žemės gyventojų pragaištingą santvarkos virsmą iš klasikinio, atseit, „normalaus“ (su nacionaline valstybe, demokratinėmis procedūromis ir t. t.) kapitalizmo į totaliniu gyventojų sekimu ir kontrole paremtą antiutopinę korporacijų diktatūrą. Kas šiuo požiūriu vyksta pasaulyje? Kaip suprasti JAV vykstančią politinę kovą? Kokia vieta šiuose procesuose priklauso Rusijai? Apie tai ir daugiau – portale „Накануне.RU“ pasirodžiusiame rusų istoriko Andrejaus Fursovo interviu.

Sergejus Kurginianas: „žmonės nenori pastebėti, kaip juos tempia į pasaulinį Aušvicą“

Judėjimo „Laiko esmė“ lyderis, politologas Sergejus Kurginianas pažymi, kad šiandien taip vadinamame laisvajame Vakarų pasaulyje, kiek tai liečia koronaviruso temą, mokslinė diskusija kaip tokia – draudžiama.

Žilvinas Butkus. Derivatyvas

Bėgo ramūs ir užtikrinti 2061 metai. Už lango palengva suposi snaigės, kai žmogus pravėrė duris į savo butą. Tiesa, jis grįžo ne iš lauko, o iš nesibaigiančios koridorių raizgalynės milžiniškame pastate, kuriame buvo viskas, ko reikia jo gyvenimui. Dalis aukštų buvo skirta prekybos centrams su baltu apšvietimu ir ryškiai spalvotais reklaminiais stendais bei prekių lentynomis. Dalis – auginti valgomajai augalijai po ultravioletu. Dalis – miegamieji aukštai. Buvo aukštų su ekranais nuo lubų iki grindų, kurie rodė gamtos vaizdus. Vienose patalpose galima buvo pasivaikščioti po saulėtą mišką šnarančios lapūnyjos apsupty, kitose – po baltą paplūdimį prie mėlyno vandenyno kranto, dar kitose – tarp draugiškų baltųjų lokių. Pasaulis buvo gražus ir pilnatviškas.

Sergejus Kurginianas: „Hitleris – tai vaikų žaidimas palyginus su tuo, kas ryškėja už horizonto“

Neseniai išėjusiame interviu su rusišku žinių portalu „БИЗНЕС Online“ rusų politologas, judėjimo „Laiko esmė“ lyderis Sergejus Kurginianas pasakoja apie tai, į kokius spąstus papuolė žmonija, apie tai, ko siekia pasaulinis kapitalistinis elitas: išsamiame interviu liečiamos temos nuo vadinamosios koronaviruso pandemijos ir vakcinacijos iki įvykių JAV, situacijos Baltarusijoje ir tiek Rusijos, tiek pasaulio ir pačios žmonijos tolimesnės perspektyvos – arba esminės, tarybiniu patyrimu paremtos alternatyvos esamai tikrovei – arba transnacionalinių korporacijų diktatūra, totaliniu sekimu ir gyventojų nužmoginimu paremtą socialinį pragarą. Žemiau pateikiame interviu vertimą į lietuvių kalbą, kad mūsų draugai ir skaitytojai galėtų geriau susipažinti su Kurginiano įžvalgomis ir požiūriu į opiausias šiandienos problemas.

Sergejus Kurginianas. Paskutiniai laikai

2020 metai buvo mums neįtikėtinai sunkūs. Ir daugeliui iš mūsų dar netgi nesuprato, kokie sunkūs. Tik tokiu rakursu galima apmąstyti metų išdavas naujųjų metų išvakarėse.

2020-ieji: praėjusių metų apžvalga ir perspektyvos

Kaip ir kiekvienų, taip ir šių, 2020-ųjų, metų pabaiga – tai puiki proga peržvelgti bent pagrindinius praėjusio laiko įvykius. Ir šiuo atveju, be abejonės, pagrindiniu įvykiu, procesu ir šiaip akcentu, buvo (ir lieka) COVID-19 pandemija, po visą pasaulį išplitę karantininiai apribojimai ir atitinkamos socialinės, ekonominės bei kitokios jų pasekmės.

Sergejus Kurginianas. Tarybinis palikimas kaip išsigelbėjimas nuo pražūties

Argi norint kalbėti apie pražūtį neužtenka to, ką matome savo pačių akimis? Ką gi, tada laukite naujų jos besiartinimo įrodymų arba apdainuokite kaip gėrį akivaizdžiai atslenkančią postistorinę tamsą (koronavirusą ir t. t. ir pan.).

Sergejus Kurginianas: žmogų laužys didėjanti vienatvė

Situacijoje su koronaviruso pandemija negalima judėti iš inercijos, kadangi tai veda į pražūtį, teigia politologas, judėjimo „Laiko esmė“ lyderis Sergejus Kurginianas, eilinėje laidos „Žaidimo prasmė“ serijoje.

2020-ųjų Seimo rinkimų klausimu

Rinkimai į Seimą – jau netrukus. Prasideda ir elektroninis balsavimas. Ryšium su tuo, pagaliau reikia aiškiai atsakyti į eilę tiek mūsų draugų, tiek apskritai vadinamųjų „nesistemininkų“ ir „antisistemininkų“ tarpe keliamų klausimų: ar eiti balsuoti ir, jei eiti – tai už ką gi? Pagaliau, kas čia dabar vyksta su šitais rinkimais ir kokia to socialinė, politinė reikšmė?

Yla lenda iš maišo: buvęs sąjūdietis demaskuoja Vytauto Landsbergio darbelius

Neseniai pasirodė labai įdomus vaizdo įrašas, kuriame buvęs sąjūdietis ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) darbuotojas, dabar „Drąsos kelio“ sąraše Seimo rinkimuose dalyvaujantis Arvydas Balčius kalba apie 1991 m. sausio 13 d. įvykius ir konkrečiai Vytautą Landsbergį liečiančius faktus, kurie – jei jais tikėti – iš esmės neigia oficialiąją įvykių versiją.

Radžvilo Nacionalinis susivienijimas – nesisteminė alternatyva ar sisteminis „feikas“?

Paskutiniu metu nemažai šnekama apie rinkimus į Seimą. Ir tai natūralu – nes rinkimai jau ant slenksčio. Taip pat normalu ir tai, kad vadinamųjų „nesistemininkų“ gretose diskutuojama: ar boikotuoti rinkimus, ar visgi eiti ir balsuoti. Ir, jei balsuoti – tai už ką? Ir šiame kontekste kaip vienas pagrindinių variantų pasireiškia VU profesoriaus Vytauto Radžvilo pirmininkaujamas „Nacionalinis susivienijimas“, kurį kai kurie laiko esant alternatyva vyraujančiai liberalistinei politikai. Bet ar tai – tikrai tikra alternatyva?..

Neramumai Baltarusijoje: kam naudingi valstybinių įmonių streikai ir kodėl kai kurie „kairieji“ juos remia?

Akivaizdu, kad paskutiniu metu Baltarusijoje įsižiebę neramumai pamažu blėsta – JAV-NATO-ES penktosios kolonos funkciją šalyje atlikinėjanti liberalioji opozicija, panašu, daugiau mažiau išsėmė esamą protestinį potencialą, tuo tarpu į gatves išėjo toji „tylioji dauguma“, kuri, kaip tai nepatiktų mūsų „demokratams“, vis dėlto balsavo, balsuoja ir, galime manyti, balsuos už Aleksandrą Lukašenką. Vis dėlto, šie patys įvykiai paliko eilę diskusinių klausimų ne šiaip visuomenėje, bet ir mūsų, sakykime, socializmo / komunizmo šalininkų (ar bent tokiais įvardijamų ir įsivardijančių...) gretose. Ir vienas iš jų, mano įsitikinimu, tikrai reikalauja aptarimo...

Apie Tapino „Laisvės kelią“, Baltarusiją ir istorinės tiesos problemą

Sekmadienį, rugpjūčio 23 d. įvykus Andriaus Tapino ir konservatorių organizuotai antibaltarusiškai „Laisvės kelio“ akcijai, kyla visokių interpretacijų, atsiranda visokių ne tik palaikytojų, bet ir kritikų: vieni kritikuoja akciją už tai, kad ji pretenduoja kovoti už kaimyninės šalies laisvę, kol tuo tarpu mes patys nesame laisvi; o kiti piktinasi, neva Tapinas „pavogęs“ Baltijos kelio – kurį ir mėgino nukopijuoti – tikrąjį palikimą. Tačiau, anot Kristoferio Voiškos – ir viena, ir kita kritika – iš pagrindų klaidinga.

Kas slypi po „tautine“ Baltarusijos vėliava?

Nors protestai už taip vadinamą „demokratiją“ Baltarusiją jau išsisėmė, pas mus, Lietuvoje – kur Seimas neseniai priėmė sprendimą nepripažinti Lukašenkos teisėtu Baltarusijos prezidentu – kur tik žiūrėsi, išvysi baltai-raudonai baltas vėliavas, naudojamas antilukašenkinės opozicijos, kurias mūsiškė sisteminė žiniasklaida vadina „tautinėmis“ vėliavomis... Tiktai kas per „tautiškumas“ už jų slypi, kokia jų tikroji istorinė reikšmė?

„Antikovidinis“ judėjimas: pabudimas ar kova su vėjo malūnais?

Tokį klausimą norisi iškelti ir į jį atsakyti dabar, Vilniuje praėjus dar vienam vadinamosios koronaviruso „pandemijos“ temai paskirtam mitingui, šįsyk prasidėjusiam sekmadienį, 15 val. prie Seimo ir prasitęsusiam eisena iki Katedros aikštėje stovinčio Gedimino paminklo. Iš tiesų, patinka toks klausimas kam ar ne, bet aš manau, kad jį kelti ir verta, ir netgi reikia.

Gitanas Nausėda: Lietuva ir JAV – „ypatingas ryšys“ ar vasalo reveransas feodalui?

Su oficialiomis iškilmėmis minėdamas 1940-ųjų liepos 23-iosios dienos, kada Jungtinės Valstijos pareiškė „nepripažįstančios“ ir laikančios „neteisėtu“ tuometės Lietuvos sprendimą dėl įsijungimo į Tarybų Sąjungos sudėtį, prezidentas Gitanas Nausėda ne tiktai visaip išpliekė taip vadinamą „sovietų okupaciją“, bet ir pareiškė, neva tarp Lietuvos ir Amerikos egzistuojąs kažkoks tai „ypatingas ryšys“... Įdomu, ką gi tai reiškia?

Sergejus Kurginianas: trockizmas ir neokonservatizmas JAV kaip esamosios krizės kūrėjai

Naujai išėjusioje analitinės laidos „Žaidimo prasmė“ serijoje, Rusijos filosofas ir politologas, judėjimo „Laiko esmė“ lyderis Sergejus Kurginianas tvirtina, kad esamoje koronaviruso istorijoje vieną iš esminių vietą užima itin galingos ir įtakingos Amerikos politinės krypties – neokonservatizmo – veikėjai.

Lietuviškai amerikoniškų mankurtų eisena: ko nesupranta kritikai?

Neseniai Vilniuje įvykusi eisena Jungtinėse Valstijose vykstantiems protestams palaikyti jau spėjo iššaukti daug prieštaringų reakcijų: liberalai džiaugiasi į ją susirinkusiu „vakarietiško“ nusistatymo jaunimu, tuo tarpu visokie nesisteminiai ir antisisteminiai veikėjai pastarąjį kritikuoja, įžvelgdami čia Sorošo leteną. Ir vienoje, ir kitoje pusėje pastebėjimų yra taiklių – bet vienas, sakyčiau – esminis – momentas, deja, lieka nesuprastas.