Fidelio Kastro atminimui

Eidamas 91-uosius savo gyvenimo metus mirė žymus tarptautinio komunistinio judėjimo veteranas, Kubos Komunistų Partijos (KKP) kūrėjas, gyva legenda tapęs revoliucionierius F. Kastro (International Communist Press). Imperialistams ir jų pakalikams – „laisvai ir objektyviai“ (skaityk: už pinigus perkamai) žiniasklaidai, „politologams“ ir kitiems „ekspertams“ – „mirė žiaurus diktatorius“; tuo tarpu pažangioji žmonijos dalis gedi netekusi tikro revoliucinės minties ir praktikos milžino.

Europarlamentas nubalsavo už ES kariuomenės kūrimą

Kol Lietuvos žiniasklaida liaupsina praėjusią „Kariuomenės dieną“ ir cypauja apie „augančią Rusijos grėsmę“ (Delfi), po ES verda diskusijos dėl žymiai rimtesnio klausimo: lapkričio 22 d. Europos Parlamente priimta neprivaloma rezoliucija dėl bendros ES kariuomenės kūrimo; už balsavo 369, prieš – 255 europarlamentarai (Russia Today). „Terorizmas, hibridinės grėsmės, kibernetinis ir energetinis pavojus nepalieka ES šalims jokios kitos išeities, kaip tik stiprinti savo saugumą ir gynybinį bendradarbiavimą, tuo būdu grindžiant kelią Europos Gynybos Sąjungai“, – teigiama Europarlamento pareiškime spaudai (European Parliament).

Liaudžiai – poetė, „patriotams“ – „išdavikė“

Ne per seniausiai įsižiebė naujos diskusijos dėl S. Nėries (1904-1945): lapkričio 17 d. minint poetės gimimo metines pasklido žinia apie tai, kad trys šimtai S. Nėries gimtinės – Vilkaviškio – gyventojų, pasirašė laišką, raginantį vietos administraciją pasirūpinti garbingu S. Nėries atminimo įamžinimu pastatant paminklą arba jos garbei pervadinant miesto skverą (Delfi). Turint omeny milžiniškus S. Nėries nuopelnus lietuvių poezijai ir nacionalinei kultūrai, šitokie reikalavimai – mažų mažiausiai kuklūs; bet, kaip nekeista, jiems teko sulaukti arogantiško buržuazinių nacionalistų nepritarimo*.

Giorgos Marinos. Lenininė imperializmo teorija - komunistų kovos vadovas

Graikijos Komunistų Partijos (GKP) Centro Komiteto (CK) nario G. Marinos straipsnis 1916 m. pasirodžiusio V. Lenino veikalo „Imperializmas – aukščiausioji kapitalizmo stadija“, proga. Jame nagrinėjamas klausimas, kas apskritai yra imperializmas ir kokios pozicijos jo atžvilgiu turėtų laikytis marksistai. Kritikuojamas oportunistinis požiūris, vaizduojantis mažesnes kapitalistines jėgas „antiimperialistinėmis“; keliami uždaviniai GKP ir tarptautiniam komunistiniam judėjimui apskritai.

Daug triukšmo dėl Trampo

JAV prezidento rinkimus laimėjus D. Trampui*, žiniasklaidoje imta nuogąstauti – kaip galėjęs laimėti ne tas, kurio buvo tikimasi? Vieniems tai sukėlė džiaugsmą, kitiems, baimę, nusivylimą ar pasipiktinimą. Tuo tarpu dauguma lietuviškųjų „antisistemininkų“, panašu, veržiasi į Trampo gerbėjų klubą: esą „valdantysis elitas pralaimėjo“, „prasidės permainos“, „bus išardoma NATO“ ir t. t. 

Graikijoje - masiniai protestai prieš B. Obamos vizitą, JAV-NATO-ES

Lapkričio 15 d., paskutinę savo, kaip JAV prezidento, kelionę po užsienį B. Obama pradėjo vizitu Graikijoje: čia jis susitiko su „kairiosios“ Graikijos vyriausybės vadovu A. Cipru* ir surengė spaudos konferenciją, kurioje sielojosi dėl D. Trampo pergalės rinkimuose, tuo pačiu patikindamas klausytojus, kad į būsimojo prezidento pareiškimus dėl NATO per daug rimtai žiūrėti nereikėtų: ir pasikeitus valstybinei administracijai, JAV užsienio politika per daug keistis neturėtų** (Time).

Gearóid Ó Colmáin. Imperializmo klausimu

Savo skaitytojų dėmesiui pateikiame Prancūzijoje gyvenančio marksistinių pažiūrų airių publicisto ir politikos komentatoriaus, Gearóid Ó Colmáin, straipsnį apie imperializmą. Jame bendrais bruožais pažvelgiama į šiuolaikinės Rusijos, Kinijos ir Irano pozicijas tarptautinėje arenoje marksistinės-lenininės imperializmo, kaip monopolistinio kapitalizmo, sampratos požiūriu.

Iš kibirkšties įsidegs liepsna!

Kol pasaulyje tęsiasi karai, auga išnaudojimas, skurdas ir nelygybė bei klesti visuotinis išsigimimas, saujelė stambiųjų buržua galvoja, kad visas Žemės rutulys – jų nuosavybė; tuo tarpu dabartinė Lietuvos žiniasklaida nuolankiai viena ar kita forma jiems pataikauja. Ši žiniasklaida – samdomųjų kapitalizmo apologetų armija, kurios nemaža dalis dar prieš 30 metų nešiojo TSKP narių bilietus, postringaudama apie tariamus „žingsnius į komunizmą“. Ją sudarančios politinės prostitutės žmonėms kiša savo perkurtą istoriją ir iškreiptą tikrovę; lietuviškoji internetinė erdvė užteršta antikomunizmu, rusofobija ir amerikanofilija persunkta juodąja propaganda.

Didįjį Spalį prisimenant

Šiandien, 2016 m. lapkričio 7 d., sueina lygiai 99 metai nuo tada, kai laimėjo Didžioji Spalio socialistinė revoliucija. Šis pasaulinės reikšmės istorinis lūžis – milžiniška tema, kurios giliai nesuvokus neįmanoma nei suprasti, nei teisingai įvertinti audringosios XX a. istorijos. Ji verta ištisų straipsnių, monografijų ir istorijos tomų; apsakymų, poemų ir romanų; giesmių, simfonijų ir operų. Tad apie ją parašyti palyginus neilgą straipsnį – ne iš lengviausiųjų uždavinių.

Ir vis dėlto rašyti būtina, nes Spalio revoliucija – epochinės reikšmės įvykis, pradėjęs pirmąją socialistinių revoliucijų bangą, nuvertęs ligi tol viešpatavusias išnaudotojų klases ir sukūręs naujo tipo valstybę, paremtą visuomenine gamybos priemonių nuosavybe ir darbo žmonių Tarybų valdžia.