Kapitalizmas plius robotizacija – neovergovinio pragaro link

Keista antraštė? Gal ir keista, bet tikrai ne iš piršto laužta. Artėjanti technologinė dirbtinio intelekto revoliucija, geruoju ar piktuoju, ilgainiui žada didelius pokyčius viso pasaulio visuomenių ekonominiame gyvenime bei kasdienėje buityje. O kai kurie dabarties „ekspertai“ atvirai kalba apie tai, kad tarp tokių permainų tikėtinas ir dar didesnis socialinis atotrūkis, netgi naujos kastų sistemos įtvirtinimas.

Kam naudingas dvigubos pilietybės įteisinimas?

Oficiozinėje žiniasklaidoje vis šnekama apie dvigubos pilietybės klausimą – mat taip vadinami „globalieji lietuviai“, vakaruose sėdintys lietuviškos kilmės buržujai su žymia dalimi mūsiškių eurobiurokratų ir šiaudinių patriotėlių bijo Lietuvą „prarasiančią savo piliečius“. Girdi, suteikime ir tiems, katrie paliko Lietuvą, priimdami kitos valstybės pilietybę, teisę kartu turėti ir lietuvišką pasą! Tada viskas gražiai išsispręs ir galėsime priskaičiuoti dar mažiausiai keliasdešimt tūkstančių statistinių „lietuvių“.

Maksimas Gorkis. Dvi mintys (iš dienoraščio)

Pasaulyje gyvena dvi mintys: viena, drąsiai žiūrėdama j miglotas gyvenimo paslaptis, stengiasi išaiškinti jas, kita pripažįsta, kad įspėti paslapčių neįmanoma, ir iš baimės jas sudievina.

Buržujų Lietuvos Patriarchui – 85

Tokia didžioji mūsų naujiena – štai šiandien, prieš 85-eris metus, 1932 m. spalio 18 d. gimė Perestroikos pasėkoje užgimusios tariamosios lietuviškosios „nepriklausomybės“ veidas, vienų nekenčiamas, kitų „Tautos Patriarchu“ tituluojamas veikėjas, be kurio būtų neįsivaizduojama pastarųjų 30 metų Lietuvos istorija, su visomis aferomis, „prichvatizacijomis“ ir liaudies nuskurdinimu – V. Landsbergis.

Kyla kainos, auga skurdas, bet Skverneliui žmonės „geresnį gyvenimą pajaus“...

Niekam ne paslaptis, kad Marijos žemelėje pragyvenimas brangsta – pradedant maistu, baigiant elementariausiomis komunalinėmis paslaugomis; tuo tarpu šimtai tūkstančių arte aria kasdien dirbdami, ir vis tiktai galą su galu sunkokai tesuduria. Tame nieko naujo – o ir mūsiškių buržujų „elitui“ nė motais – viskas pagal planą gi... Bet štai ne per seniausiai ir oficiozas prabilo: pajamų nelygybė, skurdas ir nepriteklius Lietuvoje viršija sveiko proto ribas...

Europos komunistai: švietimo sistemos tikslas kapitalizme – kurti klusnius vergus

Europos Komunistinė Iniciatyva, savo gretose jungianti 29-ias komunistų ir darbininkų partijas, pabrėžia opų švietimo klausimą, liečiantį moksleivius ir universiteto studentus, tėvus ir mokytojus, ir apskritai ištisas tautas. Švietimas turėtų būti teise, o ne saujelei skirta privilegijuota preke.

Katalonijos „nepriklausomybė“ – kapitalo ginklas prieš darbą

Ispanijos turtingasis Katalonijos regionas išsiveržė smurtu. Po daug ginčų sukėlusio referendumo dėl nepriklausomybės, kuriame sudalyvavo vos 40% regiono gyventojų, vietinė Katalonijos valdžia pareiškė šią savaitę paskelbsianti nepriklausomybę (toji savaitė jau praėjo – Red.). Daugelis kairiųjų palaiko Katalonijos nepriklausomybę. Juolab jie tvirtina, kad jai besipriešinantys – tai frankistai ir fašistai.

Če Gevaros nužudymo 50-mečiui

Lygiai prieš 50 metų, 1967 m. spalio 9 d., jankių imperialistams parsidavę išsigimėliai, nacistinio budelio Klauso Barbio padedami, Bolivijoje nužudė didį kovotoją už darbo žmonių reikalus, už socialinį ir nacionalinį išsivadavimą, už socializmą ir komunizmą – ERNESTĄ ČE GEVARĄ (1926-1967).

Pranciškui Šliužui mirus – žalia šviesa kolonistams

Kaip žinia, praėjusį pirmadienį, rugsėjo 25 d., savo namuose Kaišiadorių r. Dainių kaime, kraujo klane negyvas rastas P. Šliužas – buvęs žurnalistas ir garsiojo 2014 m. Žemės referendumo iniciatorius. Tikrai nenuostabu, jei šis žmogus, išėstas visuomenėje klestinčios apatijos ir galiausiai palaužtas referendumo pralaimėjimo išdavų, iš tiesų pats savanoriškai pasitraukė iš gyvųjų tarpo, kaip kad numanoma. Tuo tarpu bulvarinių rašeivų spekuliacijos dėl tariamo jo nužudymo sensacinėje lietuviškųjų opozicionierių spaudoje, mūsų neturėtų dominti. Šios tragedijos esmė slypi kitur.

Mokytojams pagrasinus streiku – kaltinimai „kenkimu valstybei“...

Dar birželio gale S. Skvernelio vyriausybė švietimo profsąjungoms žadėjo eilę nuolaidų, iškovotų dar 2015 m. gale vykusiu streiku, tame tarpe palankesnę pedagogams kolektyvinę sutartį ir etatinį darbo užmokestį mokytojams, skiriant daugiau biudžetinių lėšų, bet visa tai pedagoginiai darbuotojai kol kas mato kaip savo ausis. Tačiau aktyvesnioji jų dalis nesėdi rankų sudėjus, o, priešingai, ima bruzdėti – apie tai jau kone mėnuo, kaip nerimsta aistros.