Jaunoji gvardija

Fašistams užgrobus Krasnodono miestą (Donbase), jame susibūrė kelios jaunimo antifašistinės grupės. 1942 m. rugsėjo 30 d. šių grupių pagrindu sukurta pogrindinė komjaunimo organizacija „Jaunoji Gvardija“. Organizacijai vadovavo partijos pogrindininkai (vadovas – F. Liutikovas (Ф. П. Лютиков). Organizacijos štabo nariais buvo O. Koševojus („Jaunosios Gvardijos“ komisaras), I. Turkeničius (vadas), U. Gromova, I. Zemnuchovas, V. Levašovas, S. Tiuleninas, L. Ševcova ir V. Tretjakevičius (О. В. Кошевой, И. В. Туркенич, У. М. Громова, И. А. Земнухов, В. И. Левашов, С. Г. Тюленин, Л. Г. Шевцова, В. И. Третьякевич).

Trampo pasisakymas JTO asamblėjoje – kliedesiai, prajuokinę pasaulį

Antraštė gal kiek ir keistoka, bet būtent taip galime apibūdinti, ką pirmadienį (rugsėjo 25-ąją) teko išgirsti Jungtinių Tautų generalinės asamblėjos Niujorke dalyviams – iš tribūnos prabilus JAV prezidentui Donaldui Trampui, kuris savo pasisakymą pradėjo girdamasis, esą jo administracija „nuveikus daugiau“, kaip bet kuri kita Amerikos istorijoje. Į šiuos svaičiojimus kone visi JTO salėje buvusių valstybių delegatų reagavo pratrūkdami juoku (žr. visą video žemiau).

Popiežių Pranciškų išlydėjus

Didelis, neišmatuojamas davatkų džiaugsmas, Lietuvon atvykus Vatikano šeimininkui, popiežiui Pranciškui. Kas tik netingėjo – nuo aršiausių fanatikų iki eilinių „drungnų katalikų“ – išėjo į Vilniaus gatves papos pasitikti. Su gėlėmis, vėliavomis ir maldomis ant lūpų ir buvusia etatine TSKP – dabar „nepriklausomos“ Lietuvos ir ES politine darbuotoja – panele Dalia Grybauskaite priešakyje. Skambant fanfaroms, „romiosioms avelėms“ nepagailėta pripūsti miglos debesų. Todėl nenuostabu, kad lietuviams išlydėjus popiežių, daugelis klausimų lieka nesuprasta. Pasinaudokime proga juos išsiaiškinti.

Komunizmas mirė?..

Pakalbėkime atvirai. Lietuvoje, kaip ir apskritai buvusios TSRS respublikų erdvėje kairiojo ar juolab komunistinio judėjimo nėra. Aišku, „judėjimu“ suprantant ne pavienius asmenis, draugų būrelius ar „partijomis“ apsišaukusias sektas, o gyvybingą ir tam tikrą masiškumą įgavusią idėjinę srovę. Sakyti tai anaiptol nėra malonu. Bet karti tiesa visad geresnė kad ir už saldžiausią melą. O be jos, kokia karti ji bebūtų, negalimas joks teigiamas problemos sprendimas.

Vietoje miško – Kauno didumo NATO poligonas

Štai kokios perspektyvos, kai vos priėmus sprendimą siekti 2,5% BVP atidavimo kariuomenei, militaristinis psichozas reikalauja dar naujų aukų. Šįsyk – aplink ilgametį Pabradės karinį poligoną augančių miškų pavidalu. Mat, nuo 2014-ųjų smarkiai išaugus Lietuvoje dislokuotų, tad ir besitreniruojančių NATO karių skaičiui, pratyboms esą prireikę daugiau erdvės.

Partijos nusprendė – iki 2030-ųjų 2,5% BVP (~20% metinio biudžeto!) bus skiriama kariniams reikalams

Kone visos parlamentinės partijos (išskyrus G. Palucko LSDP) – pradedant konservatoriais ir liberalais, baigiant „valstiečiais“ ir lenkų rinkimų akcija – sutiko, kad iki 2030-ųjų metų kariniams reikalams turėtų tekti 2,5% BVP finansavimas. Reikalas buvo oficialiai apiformintas. Bus skiriama pusę procento daugiau, nei praktiškai pasiektąjį 2%, kurio, kaip savotiškos duoklės iš NATO narių, dar 2016-ais į valdžią atėjęs Trampas ėmė reikalauti iš „sąjungininkais“ vadinamų JAV vasalų. Tarp kurių - ir Lietuva.

Sambūris prie Seimo – protesto mitingas, ar graudi parodija?

Gal kas žino, o gal ir ne, kad pirmadienį (rugsėjo 10-ąją) apie pietus prie Seimo būrėsi dalis mūsuose taip vadinamų „vatnikų“, arba nesisteminės opozicijos šalininkų. Kažkur 20-30 žmogelių. Su „ubagų karaliumi“ tituluojamu V. Šustausku ir „socialistu“ save įvardijančiu G. Grabausku priešakyje. Įvykęs sambūris, atseit protesto mitingas, turėjęs iškelti aikštėn režimo po kilimu kišamas socialines problemas, ar net „pakelti liaudį“.

Rugsėjo 11-oji – tragedija, kurią norima užmiršti

Kaip keista bepasirodytų, čia nekalbėsime apie septyniolikos metų senumo įvykius Niujorke. Juos, tiksliau – oficiozinį jų aiškinimą, žino kone kiekvienas. Čia kalbėsime apie visai ką kita. Ne apie JAV tariamai nuskriaudusį išpuolį, bet tiek nuo Jungtinių Valstijų, tiek vietinių parazitų jungo išsivaduoti siekusios šalies ir tragišką jos tikrųjų patriotų dramą. Apie prieš 45-eris metus, 1973-iųjų rugsėjo 11-ąją Čilėje įvykusį fašistinį perversmą ir žuvusį raudonąjį prezidentą – Salvadorą Aljendę.

Pensijų reforma – rusofobų veidmainystės pavyzdys

Kas tik nežino apie Rusijoje keliamą pensinį amžių? „Sovietine atgyvena“ laikoma sistema keičiama, keliant kartelę vyrams nuo 60-ies iki 65-erių, o moterims – nuo 55-erių iki 63-ų metų amžiaus. Nenuostabu, kad didžiojoje kaimynėje jau kelis mėnesius tęsiasi daugiatūkstantiniai protesto mitingai. Tiek didžiuosiuose miestuose (Maskvoje, Peterburge), tiek provinciniuose centruose. Beje, ne be žymaus komunistų, socialistų bei kitų kairiųjų indėlio.