„Labanoro žygis“ – kova ar miesčionių žaidimas?

Jau spėjo praeiti pora savaičių nuo bene žymiausios, o kartu ir gausiausios šio rudens protesto akcijos Lietuvoje – vadinamojo Labanoro žygio, iš skirtingų šalies kampų ne vieną šimtą dalyvių pritraukusią 10 km ilgumo eiseną, kuria siekta atkreipti valdžios organų dėmesį į nekontroliuojamo girių kirtimo problemą. Kadangi mūsuose palyginti mažai kas tokio vyksta, o čia, kaip bevertintume, vis dėlto buvo įvykis, apie akciją netruko atsirasti įvairiausių interpretacijų. Nuo svaičiojimų apie kažkokį tai „tautos pabudimą“ iki kliedesių apie tariamą „Kremliaus ranką“ – aiškumo nerasi. Todėl šį reikalą aptarti vertėtų ir mums.

Aleksandras Buzgalinas. Kaip valdžia virto pinigais – Tarybų Sąjungos galas (interviu: 4/12)

Nors prie Tarybų Sąjungos sunaikinimo neabejotinai prisidėjo ir išorinės jėgos, lemiama buvo tai, kas ėjo iš vidaus. Viską ne tik rėmė, bet stačiai vykdė veikėjai „iš viršaus“ – vakarietiškų milijonierių gyvenimo ištroškę TSKP nomenklatūrininkai. Paskutinieji TSRS egzistavimo metai bei privatizacijas vykdyti (ir tapti tikriausiais buržujais!) besiruošusių pseudokomunistinių biurokratų ir politikierių laikysena ir kt. temos – ketvirtoje pokalbio su rusų marksistu, politekonomijos profesoriumi Aleksandru Buzgalinu dalyje (video anglų kalba; žemiau pateikiamas lietuviškas vertimas).

Vengti marksizmo karikatūrų

Žemiau pateiktas mintis ir klausimus sukėlė neseniai „Kibirkštyje“ paskelbtas straipsnis „Komunizmas mirė?“. Pagaliau pamėginta artėti link esmės. Dėkui autoriui ir redakcijai.

Aleksandras Buzgalinas. Komunizmas ir vartotojiškumas (interviu: 3/12)

Trečiojoje interviu su rusų politekonomijos profesoriumi Aleksandru Buzgalinu dalyje aptariamas prekinio fetišizmo, vartotojiškumo veiksnys visuomenės gyvenime, jo priešingumas komunistų tikslams. Tarybų Sąjungos žlugimas siejamas ne su išorine įtaka (pvz., spectarnybomis, išdavyste, ar karu Afganistane), o vidiniais prieštaravimais, ypač išsikerojusia privilegijuota biurokratija (video anglų kalba; žemiau pateikiamas lietuviškas pokalbio vertimas).

Prekybcentrių („Maxima“, „Norfa“, „Iki“, „Rimi“) vergai valdžios nejaudina

Po internetą plinta gan trumpas, bet visgi įdomus straipsniukas, antrašte „Prekybos centro darbuotoja: ar valdžia žino, kiek gauname į rankas?“ – jame Ingridos vardu prisistatanti kažkurio populiaraus Lietuvos prekybos centrų tinklų darbuotoja pasakoja apie sunkias „Maximose“, „Norfose“, „Ikiukuose“ bei „Rimiakuose“ dirbančiųjų gyvenimo realijas – „į rankas“ gaunamus 350 eurų atlyginimus, didžiulius fizinius krūvius ir 12 valandų darbo dieną. Nors mūsuose tai žinoma visiems girdėjusiems, ar net savu kailiu tokios duonos ragavusiems, pats antraštėje keliamas klausimas verčia kai ką pridurti.

„Vanagą“ pakasus – tarptautinis skandalas

Kas tik nežino, kad šiais metais Lietuvos buržuazinė valdžia mini savąjį šimtmetį. O greta jo, dar ir šimtmetį vieno iš prieštaringai vertinamų pokario miškinių, dabar oficialiai vadinamų „partizanais“, vadukų – Adolfo Ramanausko-Vanago. Netrūko triukšmo bei pompastikos, kažkaip tai suradus eilę dešimtmečių nežinia kur trūnijusių pastarojo palaikų, bet viršūnę reikalas tepasiekė praeitą savaitgalį jam surengtų valstybinių laidotuvių metu. Kaip nekeista, šios pakasynos pasitarnavo ne vien pseudopatriotinei propagandai, bet ir tapo dingstimi tarptautinio masto skandalui.

Taikios demokratijos priemonės

Visuomeninės nuomonės formavimo organai pavydėtinu atkaklumu perša mintį, jog tik taikiomis priemonėmis galima pasiekti visuotinės darnos. Įstatymais griežtai uždrausta kviesti į ginkluotą kovą už darbo žmonių teises, naudoti smurtą prieš kapitalistus ir jų parankinius, net bent kiek aštresnė ir mobilizuojanti antikapitalistinė replika veidaknygėje ar youtūbėje sulaukia tvarką prižiūrinčių institucijų reakcijos.

LKP įkūrimui – 100

Sueina lygiai 100-as metų, kaip 1918-ųjų spalio 1-3 dienomis Vilniuje įvyko I-asis Lietuvos Komunistų Partijos (LKP) suvažiavimas, padėjęs organizacinį pagrindą ir Tarybų valdžios mūsų krašte paskelbimui tų pačių metų gruodį, ir paskesniam tuomečių Lietuvos komunistų veikimui. Nenuostabu, kad dabarties Lietuvoje šis įvykis daugiausiai pamirštas. Tačiau apvalus jubiliejus sudaro gerą progą atsiminti, kas gi tuomet buvo.