Jau spėjo praeiti pora savaičių nuo bene
žymiausios, o kartu ir gausiausios šio rudens protesto akcijos Lietuvoje –
vadinamojo Labanoro žygio, iš skirtingų šalies kampų ne vieną šimtą dalyvių
pritraukusią 10 km ilgumo eiseną, kuria siekta atkreipti valdžios organų dėmesį
į nekontroliuojamo girių kirtimo problemą. Kadangi mūsuose palyginti mažai kas
tokio vyksta, o čia, kaip bevertintume, vis dėlto buvo įvykis, apie akciją
netruko atsirasti įvairiausių interpretacijų. Nuo svaičiojimų apie kažkokį tai
„tautos pabudimą“ iki kliedesių apie tariamą „Kremliaus ranką“ – aiškumo
nerasi. Todėl šį reikalą aptarti vertėtų ir mums.
▼
2018 m. spalio 31 d., trečiadienis
2018 m. spalio 28 d., sekmadienis
Aleksandras Buzgalinas. Kaip valdžia virto pinigais – Tarybų Sąjungos galas (interviu: 4/12)
Nors prie Tarybų Sąjungos sunaikinimo
neabejotinai prisidėjo ir išorinės jėgos, lemiama buvo tai, kas ėjo iš vidaus.
Viską ne tik rėmė, bet stačiai vykdė veikėjai „iš viršaus“ – vakarietiškų
milijonierių gyvenimo ištroškę TSKP nomenklatūrininkai. Paskutinieji TSRS
egzistavimo metai bei privatizacijas vykdyti (ir tapti tikriausiais buržujais!)
besiruošusių pseudokomunistinių biurokratų ir politikierių laikysena ir kt.
temos – ketvirtoje pokalbio su rusų marksistu, politekonomijos profesoriumi
Aleksandru Buzgalinu dalyje (video anglų kalba; žemiau pateikiamas lietuviškas
vertimas).
2018 m. spalio 26 d., penktadienis
Vengti marksizmo karikatūrų
Žemiau pateiktas mintis ir klausimus
sukėlė neseniai „Kibirkštyje“
paskelbtas straipsnis „Komunizmas mirė?“. Pagaliau pamėginta artėti link
esmės. Dėkui autoriui ir redakcijai.
2018 m. spalio 19 d., penktadienis
Aleksandras Buzgalinas. Komunizmas ir vartotojiškumas (interviu: 3/12)
Trečiojoje
interviu su rusų
politekonomijos profesoriumi Aleksandru Buzgalinu dalyje aptariamas
prekinio
fetišizmo, vartotojiškumo veiksnys visuomenės gyvenime, jo priešingumas
komunistų tikslams. Tarybų Sąjungos žlugimas siejamas ne su išorine
įtaka
(pvz., spectarnybomis, išdavyste, ar karu Afganistane), o
vidiniais
prieštaravimais, ypač išsikerojusia privilegijuota biurokratija (video
anglų kalba; žemiau pateikiamas lietuviškas pokalbio vertimas).
2018 m. spalio 16 d., antradienis
Prekybcentrių („Maxima“, „Norfa“, „Iki“, „Rimi“) vergai valdžios nejaudina
Po internetą plinta gan trumpas, bet visgi
įdomus straipsniukas, antrašte „Prekybos
centro darbuotoja: ar valdžia žino, kiek gauname į rankas?“ – jame Ingridos
vardu prisistatanti kažkurio populiaraus Lietuvos prekybos centrų tinklų
darbuotoja pasakoja apie sunkias „Maximose“, „Norfose“, „Ikiukuose“ bei „Rimiakuose“
dirbančiųjų gyvenimo realijas – „į rankas“ gaunamus 350 eurų atlyginimus,
didžiulius fizinius krūvius ir 12 valandų darbo dieną. Nors mūsuose tai žinoma
visiems girdėjusiems, ar net savu kailiu tokios duonos ragavusiems, pats
antraštėje keliamas klausimas verčia kai ką pridurti.
2018 m. spalio 12 d., penktadienis
„Vanagą“ pakasus – tarptautinis skandalas
Kas tik nežino, kad šiais metais Lietuvos
buržuazinė valdžia mini savąjį šimtmetį. O greta jo, dar ir šimtmetį vieno iš
prieštaringai vertinamų pokario miškinių, dabar oficialiai vadinamų „partizanais“,
vadukų – Adolfo Ramanausko-Vanago. Netrūko triukšmo bei pompastikos, kažkaip
tai suradus eilę dešimtmečių nežinia kur trūnijusių pastarojo palaikų, bet
viršūnę reikalas tepasiekė praeitą savaitgalį jam surengtų valstybinių
laidotuvių metu. Kaip nekeista, šios pakasynos pasitarnavo ne vien
pseudopatriotinei propagandai, bet ir tapo dingstimi tarptautinio masto
skandalui.
2018 m. spalio 9 d., antradienis
Taikios demokratijos priemonės
Visuomeninės nuomonės formavimo organai
pavydėtinu atkaklumu perša mintį, jog tik taikiomis priemonėmis galima pasiekti
visuotinės darnos. Įstatymais griežtai uždrausta kviesti į ginkluotą kovą už
darbo žmonių teises, naudoti smurtą prieš kapitalistus ir jų parankinius, net
bent kiek aštresnė ir mobilizuojanti antikapitalistinė replika veidaknygėje ar
youtūbėje sulaukia tvarką prižiūrinčių institucijų reakcijos.
2018 m. spalio 3 d., trečiadienis
LKP įkūrimui – 100
Sueina lygiai 100-as metų, kaip 1918-ųjų
spalio 1-3 dienomis Vilniuje įvyko I-asis Lietuvos Komunistų Partijos (LKP)
suvažiavimas, padėjęs organizacinį pagrindą ir Tarybų valdžios mūsų krašte
paskelbimui tų pačių metų gruodį, ir paskesniam tuomečių Lietuvos komunistų
veikimui. Nenuostabu, kad dabarties Lietuvoje šis įvykis daugiausiai pamirštas.
Tačiau apvalus jubiliejus sudaro gerą progą atsiminti, kas gi tuomet buvo.