Vincas Kapsukas. Dėl ko mes liberalus kritikuojame?

Kur tik negirdėti kalbų apie bendrus tautos ar visuomenės reikalus, neskiriant klasių – buržujų ir darbininkų, turtuolių ir vargšų. Neva mums tetrūksta tik „savo“, tautiško biznio, lietuviško kapitalo – ir viskas būsią gerai. Dar daugiau, mūsiškiai oligarchai dirbantys „tėvynės labui“ ir dėl to nusipelnę karščiausio visų tautiečių palaikymo. Esą tame ir tikrasis patriotizmas... Tokios demagogijos sočiai turime šiandien, bet ji – ne originali. Tas pat kalbėta dar caro laikais, pradėjus kilti pirmiesiems lietuvių kapitalistams. Žemiau – tais laikais išėjęs „Lietuvos Lenino“, V. Kapsuko straipsnis, atskleidęs už tokių lozungų tuomet slypėjusią apgaulę. Formos pakito, bet esmė liko – tad pagrindinės mintys aktualios ir mums.

JAV Vest Pointo karo akademijos absolventas pasisako už komunizmą

Nors jau ilgi dešimtmečiai, kaip jaunimo sąmonėn vis kalte kalamas antikomunizmas, socializmo-komunizmo idėjos po truputėlį atgyja. Štai prestižinės Jungtinių Valstijų „Vest Pointo“ karo akademijos absolventas, Spenseris Raponė praeitais metais ėmė atvirai reikšti savo įsitikinimus, kritikuodamas kapitalistinę santvarką ir grobikišką JAV užsienio politiką, o per kadetų išleistuves viešai pademonstruodamas marškinėlius su Ernesto Če Gevaros atvaizdu ir užrašą „Komunizmas nugalės“. Pasmerkęs JAV vykdomus karus ir terorą, S. Raponė neseniai buvo pašalintas iš kariuomenės, bet, atvirai eidamas į visuomenę, savo pozicijų nekeičia ir drąsiai rėžia aštrų tiesos žodį.

Kazys Sideravičius. Istorinis lietuvių tautos priešas

Prieš septyniasdešimt septynerius metus, 1941-ųjų birželio 22-ąją dieną, hitlerinei Vokietijai klastingai užpuolus Tarybų Sąjungą, Antrasis pasaulinis karas persimetė į TSRS, o kartu ir Lietuvos žemę. Jį užbaigė Raudonoji armija, sutriuškindama fašistinius išsigimėlius ir išgelbėdama lietuvių bei kitas tautas nuo joms grėsusio pavergimo ir galutinio sunaikinimo. Atmindami tai, turime žinoti ir platesnį vokiškųjų grobikų žygių į Rytus istorinį kontekstą. Panoraminis jo vaizdas – istoriko K. Sideravičiaus straipsnyje „Istorinis lietuvių tautos priešas“.

Tiesiog tobula

Pastaruoju metu likimo šūviai griaudi visai šalia. Kažkur sproginėja minos, skeveldromis pažeisdamos tai vienus, tai kitus... Sunki liga, artimųjų netektis, darbo praradimas, antstolio raštas...

Lietuvius keičia imigrantai. Kieno naudai?

Lietuviams toliau masiškai plūstant į Vakarus, „Delfyje“ ne be tam tikro džiugesio tvirtinama, esą šių metų gegužę į Lietuvą įvažiavusieji po ilgo laiko pirmąsyk viršijo emigrantų skaičių – pirmųjų fiksuojami 3627, pastarųjų – 3084 asmenys, vadinasi, sudarydami teigiamą 543 balansą. Tiesa, daugumą atvykėlių sudaro ne grįžtantys tėvynainiai, bet imigrantai iš rytinių kaimynių, ypač Ukrainos, bet, minėtojo portalo rašeivų manymu, viskas čia gerai, svarbu tik, kad būtų darbo jėgos...

Povilas Štaras. Visuotinis politinis darbininkų streikas Kaune 1936 metais

Demonstrantų susidūrimas su policija A. Kranauso laidotuvių metu

Šiandienos Lietuvoje, kur masinių protestų kultūra visai apmirusi, retas težino apie 1936 m. birželio įvykius Kaune, kuomet, išreikšdami solidarumą su fabrikantą Kamberį nušovusiu, o paskui nusižudžiusiu lentpjūvės darbininku Antanu Kranausku, 30 tūkst. dirbančiųjų užplūdo gatves, birželio 17 d. pradėdami trijų dienų trukmės visuotinį politinį streiką prieš tuometę fašistinę diktatūrą. Apie didžiai pamokančią bei įkvepiančią Kauno darbininkų kovą, jos socialines bei politines sąlygas – žemiau duotoje istoriko P. Štaro brošiūroje.

Vilniuje – Landsbergio ir Dalai Lamos šou

Du patriarchai ir JAV CŽV draugai: Landsbergis ir Dalai Lama

Lietuvoje viešėjęs taip vadinamas „Tibeto dvasinis lyderis“ Dalai Lama, pradžioje pasirodęs Vilniaus universiteto kiemelyje, paskui padarė egzotišką šou miesto „Siemens“ arenoje. Tiesa, oficialiosios valstybinės valdžios atstovai – D. Grybauskaitė, S. Skvernelis ar V. Pranckietis – šįsyk nedalyvavo, bet nusivilti svečiui visgi neteko. Priešais susirinkusią minią jį išliaupsino meras liberalas R. Šimašius, kalbą pasakė ir buržujų Lietuvos patriarchas V. Landsbergis. Įdomu – kas gi juos sieja?

Trampas ir JAV pasaulinis nuosmukis

Niekam ne paslaptis, kad 2016-ųjų gale D. Trampas JAV prezidento rinkimus laimėjo su visa puokšte skambių šūkių bei pažadų, tarp kurių, be kita ko, buvo ne tik „Amerika pirmiausia“, bet ir aliuzijos į NATO panaikinimą ar reformavimą. Kol daugelis mūsų „antisistemininkų“ naiviai svaigo, esą įvyksiančios kokios esminės permainos, mes dar tada nurodėme tokių vilčių iliuziškumą. Visgi pastarojo meto įvykiai reikalauja šį tą patikslinti.

Ernestas Gevara: save atidavęs žmogus

Yra niekad nemirštančių asmenybių, kurios nustoja buvusios mirtingos ir neišvengiamai palieka istorijoje. Žmonės su mintimis, tvirtu charakteriu, aistra ir pasiaukojimu, išaukštinantys žmogiškąją prigimtį ir parodantys, kiek daug galime nuveikti mes, kaip rūšis. Tokia asmenybė buvo Ernestas Če Gevara de la Serna.

Ernestas Če Gevara. Jauniesiems komunistams

Sueina lygiai 90 metų, kaip 1928 m. birželio 14 d. Argentinoje gimė žymus Lotynų Amerikos revoliucionierius, legendinis kovotojas už komunizmą – Ernestas Če Gevara (1928-1967). Šia garbinga proga siūlome paskaityti Če Gevaros kalbą 1962 m. spalio 20 d. Kubos komjaunimo suvažiavimui. Ko siekia komjaunimas? Koks žmogus turi būti jaunas komunistas? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Če Gevarą, palikdamas daugybę ir šiandienos pažangiam jaunimui aktualių minčių.

Perteklius Lietuvoje

Per daug žmonių,
Per daug gamyklų,
Per daug netinkamų paminklų,
Per daug studentų, mokinių.

Per daug mokyklų
Ir  miškų,
Per daug senukų ar vaikų,
Per daug žudikų.
Ir savižudžių.

Per daug profesorių,
Per daug knygynų,
Per daug ir universitetų.
Per daug dar žemės, ežerų.
Per daug net jūros kranto turim!

JAV politikas – už pedofilijos įteisinimą

Politikas-pedofilas iš JAV: N. Larsonas

Šlykšti, gal net sunkiai įtikima antraštė. Ir visgi tai tiesa. Štai birželio 1-ąją, kuomet pasauly buvo minima Vaikų gynimo ir teisių diena, tarptautinėje spaudoje pasklido žinia apie Neitaną Larsoną, į JAV Kongreso rūmus patekti siekiantį Virdžinijos valstijos politiką. Neva siekdamas laužyti liberalaus politinio korektiškumo normas, N. Larsonas atvirai agituoja už pedofilijos įteisinimą. Gražus amerikoniškos „laisvės ir demokratijos“ perliukas, tiesa?

Michailas Bugakovas. Sąjūdžio klaidos

Buvusio Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai ir šiaip Sąjūdžio aktyvistai, kurie šiandien yra įsijungę į nesisteminės opozicijos gana padriką veiklą ir radikaliai kritikuoja dabartinio politinio elito politiką, visgi nelinkę pripažinti esminių Sąjūdžio atgimimo laikais padarytų klaidų. Jie tik apeliuoja į „Sąjūdžio vertybes“ kurios, dabar neva užmirštos ir paniekintos. Atseit, reikia prie jų sugrįžti ir viskas Lietuvoje susitvarkys, „ir tiesa, ir šviesa“ vėl lydės Lietuvos kelią. Dar vienas panašaus „istorinio pasiteisinimo“ būdas – kai visos bėdos suverčiamos V. Landsbergiui, kuris, neva „prichvatizavo“, užvaldė ir uzurpavo visos Lietuvos žmonių Sąjūdį.

Juozas Macevičius. Pirčiupio pelenai

1944 m. birželio 3 d. Lietuvoje siautėję fašistiniai okupantai, keršydami už vietinių gyventojų paramą prieš juos kovojusiems tarybiniams partizanams, žiauriai susidorojo su tuomečio Pirčiupio kaimo gyventojais, sudegindami gyvus 119 žmonių. Ryškiai fašizmo esmę parodžiusi istorija nekaltų civilių krauju įrašyta į Lietuvos ir lietuvių tautos istoriją, aprašyta klasika tapusioje Just. Marcinkevičiaus poemoje „Kraujas ir pelenai“, paskui ekranizuota A. Grikevičiaus filme „Faktas“. Atmindami šios dienos įvykius, skaitytojų dėmesiui skelbiame poeto J. Macevičiaus (1928-2011) eilėraštį „Pirčiupio pelenai“.

Europa pripažino: „nepriklausomoje“ Lietuvoje veikė CŽV kalėjimas

Viena naujausių lietuviškos politikos sensacijų – ketvirtadienį ne kokie „vatnikai“, bet patsai Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pripažino 2005-2006 m. mūsuose nelegaliai veikus slaptą CŽV kalėjimą, už kankinimus priteisdamas 130 tūkst. eurų kompensaciją dabar Gvantaname esančiam kaliniui. Ilgai po kilimu slėpta tema vėl išlenda į paviršių, kai ką net stebindama – nejau V. Adamkus tyčiomis tai nutylėjęs? Tuo tarpu buržuazinės Lietuvos juristai svarsto – skųsti EŽTT sprendimą, ar visgi nusileisti.