2017 m. birželio 3 d., šeštadienis

Pagerbtos Pirčiupių aukos

1944 m. birželio 3 d. mūsų gimtąją žemę okupavę fašistiniai barbarai negailestingai susidorojo su Dzūkijoje esančio Pirčiupių kaimo gyventojais dėl jų ryšių su už laisvę kovojusiais tarybiniais Lietuvos partizanais, kurių netoliese, Rūdininkų girioje įsikūrusiam štabui, vadovavęs žymus LKP veikėjas, G. Zimanas: mat hitlerininkus papiktinęs aršus vietinių pasipriešinimas, daręs vokiečių kariuomenei tiek materialinius, tiek gyvybinius nuostolius.

Prieš civilius gyventojus nukreiptos baudžiamosios akcijos būta itin žiaurios. „Išgamos nužudė ir gyvus sudegino 119 žmonių. Aukų tarpe buvo 58 vyrai, iš jų 5 seneliai nuo 65 iki 90 metų, ir 61 moteris. Užtroškusių dūmuose ir sudegintųjų tarpe buvo 49 vaikai iki 15 metų, 14 vaikų iki 5 metų ir 4 kūdikiai. Iki pamatų fašistai sudegino 27 Pirčiupių kaimo sodybas“ (S. Sinkevičius. Pirčiupiai. V., 1977, p. 66).

Tai – tik vienas iš daugelio „kryžiaus žygio prieš bolševizmą“ vykdytojų teroro prieš neva „žemesnės rasės“ baltų bei slavų tautų atstovus atvejis, kuriame kuo aiškiausiai pasireiškė tikroji fašizmo esmė. Pirčiupių tragedija paliko gilius randus išlikusiųjų vietos gyventojų, jų palikuonių bei lietuvių tautos istorinėje atmintyje; jos atminimas įamžintas tiek žymiajame „Pirčiupių motinos“ paminkle, tiek 1980 m. filme „Faktas“, tiek gausioje dokumentinėje literatūroje.

Prisimindami jau 73 metų senumo įvykius, šiandien Pirčiupiuose lankėsi grupė istorinei tiesai neabejingų bendraminčių marksistų – padėtos gėlės prie paminklų Pirčiupių aukoms bei jų kapinėse, atsimenant tiek tragiškuosius 1944 m. birželio 3 d. įvykius, tiek didvyriškai prieš fašizmą, už Lietuvos socialinį ir nacionalinį išsivadavimą kovojusius tarybinius partizanus ir apskritai visoms tautoms išganingą Tarybų Sąjungos pergalės Didžiajame Tėvynės kare reikšmę.



Kibirkštis

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą