2019 m. balandžio 28 d., sekmadienis

„Socialistinės“ Kinijos buržujus Nr. 1 – už dirbimą 12 val., 6 dienas per savaitę

Iki šiol netrūksta žmonių, kurie įsivaizduoja, kad Kinija – socialistinė valstybė. Nė motais, kad ten klesti milžiniškos kapitalistinės verslovės. Kad jau seniai net Kompartijon priiminėjami milijonieriai. Apie tai galima ilgai ir nuobodžiai rašyti. Bet šįkart apsiribosime ypač įdomiu perliuku iš vieno garsiausių šių laikų Kinijos buržujų – Džeko Ma (g. 1964).

2019 m. balandžio 25 d., ketvirtadienis

Kur „Kovos“ grupė klysta (atsakymas Mariui Jonaičiui)

Prieš kurį laiką pradėjo eiti mėnesinis laikraštis-lapelis „Kova“. Anot jo kūrėjų, tai yra marksistinis leidinys. Žodžiu – laikraštis, kurio strategiją bei idėjinį kryptingumą apsprendžia būtent marksistinė pasaulėžiūra. Visa tai, aišku – puiku. Nes tokio resurso Lietuvos publikai trūksta. Visgi šio projekto veiklą, pačią jo koncepciją grindžiančios prielaidos paliko vietos rimtoms abejonėms, kurios, savo ruožtu, mūsų draugų gretose išprovokavo principinę diskusiją.

2019 m. balandžio 20 d., šeštadienis

Sudaužytos lentos klausimu (St. Tomas prieš Noreiką-Vėtrą)

Ant Mokslų akademijos bibliotekos pastato vėl kabo „Generolo Vėtros“ slapyvardžiu žinomam Jonui Noreikai skirta atminimo lenta. „Vėl“ – nes prieš geras porą savaičių ji dužus į šipulius krito žemyn. Krito ji ne savaime, bet nuo kelių smūgių kūju, kuriuos vidury baltos dienos sudavė (paskui pats ant savęs išsikviesdamas policiją) teisininkas Stanislovas Tomas.

2019 m. balandžio 11 d., ketvirtadienis

15 metų NATO: okupacija ar asimiliacija?

Prieš gerą savaitę buvo minimas 15-asis Lietuvos įstojimo į NATO jubiliejus. Prie Prezidentūros surengtas šou su šokančiais vaikais, po kurio ne be pompastikos pakalbėjo Dalia Grybauskaitė. Viskas kaip įprasta – „rusai puola, Amerika padės“. Pagal programą. Visgi reiktų pasinaudoti šia proga, kad sudėtume kai kuriuos principinius akcentus.

2019 m. balandžio 1 d., pirmadienis

Plechanovo „Mūsų nesutarimai“ – aktuali knyga šiandienai

Nei XX, nei XXI amžiuje nesutiksi net pusiau išprususio žmogaus, kuris nebūtų nors girdėjęs apie Leniną. Bet iki jo pasirodymo senosios Rusijos revoliucinės politikos padangėje būta ir kitų, jam dirvą ruošusių veikėjų. Bene žymiausiu iš jų buvo Georgijus Plechanovas (1856-1918), ilgametį veiklos stažą įgijęs rusų revoliucionierius, besibaigiant XIX amžiui tapęs pirmuoju marksistu, Markso ir Engelso mokslo sekėju tuometėje Rusijos imperijoje.