Iki šiol netrūksta žmonių, kurie
įsivaizduoja, kad Kinija – socialistinė valstybė. Nė motais, kad ten klesti
milžiniškos kapitalistinės verslovės. Kad jau seniai net Kompartijon
priiminėjami milijonieriai. Apie tai galima ilgai ir nuobodžiai rašyti. Bet
šįkart apsiribosime ypač įdomiu perliuku
iš vieno garsiausių šių laikų Kinijos buržujų – Džeko Ma (g. 1964).
2019 m. balandžio 28 d., sekmadienis
2019 m. balandžio 25 d., ketvirtadienis
Kur „Kovos“ grupė klysta (atsakymas Mariui Jonaičiui)
Prieš kurį laiką pradėjo eiti mėnesinis
laikraštis-lapelis „Kova“. Anot jo kūrėjų, tai yra marksistinis leidinys.
Žodžiu – laikraštis, kurio strategiją bei idėjinį kryptingumą apsprendžia
būtent marksistinė pasaulėžiūra. Visa tai, aišku – puiku. Nes tokio resurso
Lietuvos publikai trūksta. Visgi šio projekto veiklą, pačią jo koncepciją
grindžiančios prielaidos paliko vietos rimtoms abejonėms, kurios, savo ruožtu,
mūsų draugų gretose išprovokavo principinę diskusiją.
2019 m. balandžio 20 d., šeštadienis
Sudaužytos lentos klausimu (St. Tomas prieš Noreiką-Vėtrą)
Ant Mokslų akademijos bibliotekos pastato
vėl kabo „Generolo Vėtros“ slapyvardžiu žinomam Jonui Noreikai skirta atminimo
lenta. „Vėl“ – nes prieš geras porą savaičių ji dužus į šipulius krito žemyn. Krito
ji ne savaime, bet nuo kelių smūgių kūju, kuriuos vidury baltos dienos sudavė
(paskui pats ant savęs išsikviesdamas policiją) teisininkas Stanislovas Tomas.
2019 m. balandžio 11 d., ketvirtadienis
15 metų NATO: okupacija ar asimiliacija?
Prieš gerą savaitę buvo minimas 15-asis
Lietuvos įstojimo į NATO jubiliejus. Prie Prezidentūros surengtas šou su
šokančiais vaikais, po kurio ne be pompastikos pakalbėjo Dalia Grybauskaitė.
Viskas kaip įprasta – „rusai puola, Amerika padės“. Pagal programą. Visgi
reiktų pasinaudoti šia proga, kad sudėtume kai kuriuos principinius akcentus.
2019 m. balandžio 1 d., pirmadienis
Plechanovo „Mūsų nesutarimai“ – aktuali knyga šiandienai
Nei XX, nei XXI amžiuje nesutiksi net
pusiau išprususio žmogaus, kuris nebūtų nors girdėjęs apie Leniną. Bet iki jo
pasirodymo senosios Rusijos revoliucinės politikos padangėje būta ir kitų, jam
dirvą ruošusių veikėjų. Bene žymiausiu iš jų buvo Georgijus Plechanovas (1856-1918), ilgametį veiklos stažą įgijęs
rusų revoliucionierius, besibaigiant XIX amžiui tapęs pirmuoju marksistu,
Markso ir Engelso mokslo sekėju tuometėje Rusijos imperijoje.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)