2019 m. sausio 17 d., ketvirtadienis

Vokietijos revoliucijos pakilimas ir tragedija (2: Pralaimėjimo priežastys – žvilgsnis po šimtmečio)

Atiduodami pagarbą Vokietijos revoliucijai jos šimto metų jubiliejaus proga, mes būtume istoriškai neobjektyvūs, jei bandytume nutylėti revoliucijos skaudaus pralaimėjimo priežastis. Deja, tai yra faktas, kad Lapkričio revoliucija pratęsė seną istorinę Vokietijos  plačiųjų liaudies masių judėjimų tradiciją – greitai nuo pakilimo perėjo į nuopuolį. Kodėl taip atsitiko? Kokios priežastys lėmė, kad revoliucinio pakilimo apimtai Vokietijos liaudžiai tenka pritaikyti žinomą Lenino posakį apie didįjį karvedį Hanibalą: „Tu žinai, kaip laimėti, tačiau nemoki pasinaudoti savo pergale“?

2019 m. sausio 16 d., trečiadienis

Nejau pamiršote?.. Prieš 10 metų (2009 m. sausio 16 d.) buržujų valdžia šaudė darbo žmones!

Atsidarai „Delfį“, „15 min“, „Dieną“ ar kurį kt. sisteminės žiniasklaidos portalą – ir natūraliai kyla toks klausimas. Vienur tradiciškai keikiamas Putinas, kitur – apraudama Medicinos banko savininko mirtis. Bet, kad suėjo lygiai 10-is metų, kaip „naktinę reformą“ prastūmusi A. Kubiliaus vyriausybė priėmė sprendimą jėga išvaikyti ir guminėmis kulkomis sušaudyti 2009-ųjų sausio 16-ąją vykusią darbo žmonių demonstraciją – nei vieno žodelio

2019 m. sausio 15 d., antradienis

Vokietijos revoliucijos pakilimas ir tragedija (1: Kas buvo ir ką davė pasauliui Vokietijos revoliucija?)

Prieš šimtą metų, 1919-ųjų sausio viduryje kontrrevoliucinių karių būriai, vykdydami dešiniųjų socialdemokratų lyderių įsakymą, aplaistė Vokietijos sostinę sukilėlių ir karių krauju. Didvyriškas revoliucinio avangardo bandymas apginti proletarinio 1918-ųjų Lapkričio iškovojimus baigėsi pralaimėjimu. Tragiška serija žudynių ir nuožmia reakcija prieš darbo liaudį, po 1848-ųjų birželio ir 1871-ųjų gegužio Paryžiuje, 1886-ųjų Čikagoje, 1905-ųjų gruodžio Maskvoje, 1909-ųjų rugpjūčio Barselonoje, 1907-ųjų gruodžio Čilėje ir 1913-ųjų vasario Meksikoje, 1919-ųjų sausį pakėlusią galvą Berlyne.

2019 m. sausio 14 d., pirmadienis

Pensijų reforma – kaip „runkeliai“ bankams duoklę mokės...

Puikiai žinoma, kad Lietuvoje situacija su pensijomis prasta ir vis prastėjanti tiek dėl (žemo gimstamumo ir masinės emigracijos lemiamos) demografinės duobės, tiek dėl klestinčio valdžios cinizmo socialinės politikos srityje. Apie tai esame rašę anksčiau (žr.: Marius Jonaitis. Senimas, jaunimas ir būsimos pensijos), tačiau viena pagrindinių šių, 2019-ųjų metų lietuviškų aktualijų mus verčia ir vėl iškelti šią temą.

2019 m. sausio 10 d., ketvirtadienis

Metai (Antanui Sniečkui)

1

Jie niekur –
Tiek praėję metai –
Nenueina.
Įsiterpia į širdį,
Kaip dirvožemin susigeria lietus.
Įsismelkia į sąžinę,
Įsipina į dainą,
Plaikstydami
Ne vien prisiminimų
Ir atodūsių
Skutus.

„Laisvė ir demokratija“ Lietuvoje: už „neteisingą“ nuomonę – 5649 eurų bauda...

P. Masilionis knygos "Išdavystės kaina" pristatyme (2017 m. kovas)
Link tokios galimos atomazgos artėja prieš ilgametį publicistą, leidyklos „Gairės“ direktorių Povilą Masilionį nukreipta (ir VSD užsakyta...) politinė byla. Žmogus, nei karto anksčiau neteistas (nei administracine, nei civiline, nei juolab baudžiamąja tvarka) dabar verčiamas nusikaltėliu, turėsiančiu susimokėti 5649 eurų baudą už tai, kad lietuvių kalbon išvertė ir 2017-ųjų pradžioje išleido „nepriklausomos“ Lietuvos režimui nepatikusią knygą.

2019 m. sausio 7 d., pirmadienis

Antanas Venclova. Literatūra ir liaudis

Visų gražiausias senosios mūsų grožinės literatūros bruožas, galbūt, yra tas, kad ji dažniausiai buvo skiriama platiesiems gyventojų sluoksniams, stengėsi vaizduoti mūsų darbo liaudies gyvenimą, vargą ir džiaugsmą, norėjo būti įrankis vargingiesiems mūsų krašto žmonėms pakelti į aukštesnį žmoniškumo, gerovės, kultūros laipsnį. Pradedant nuo pat Donelaičio, einant per Strazdą, Biliūną, Žemaitę, – visur galima lengvai apčiuopti saitą, kuris mūsų literatūrą jungė su liaudimi. Ne tik čia minimi rašytojai, bet ir daugybė kitų vargu ar statė sau kitokius uždavinius, kaip savo literatūriniu darbu tarnauti liaudžiai, t. y. ją taurinti, rodant jos pačios ydas ir gyvenimo netobulumus, skatinant ją siekti skaidresnės, laimingesnės būties.

Žodžio nelaisvė

Mūsų valdantieji pasišovė dar daugiau suvaržyti žodžio laisvę Lietuvoje. Jiems pasirodo maža kratų, areštų, teismų bei visokiausių represijų, nukreiptų prieš kitaminčius ir laisvą informaciją. Seimo Kultūros komiteto nariai Vytautas Kernagis, Ramūnas Karbauskis, Stasys Tumėnas, Raminta Popovienė ir Ona Valiukevičiūtė („valstiečių“ lyderis, konservatorius, socialdemokratė ir „tvarkietė“) įregistravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo išplėsti draudžiamos skelbti informacijos sąrašą.

2019 m. sausio 2 d., trečiadienis

Jie kovėsi už komunizmą (3-is jubiliejus minint)

Pradėdami naujus metus turime progą pažymėti trijų garbingų (bet mūsuose neaprašomų) istorinių momentų apvaliuosius jubiliejus. Sausio 1-2 dienomis sueina 100 metų, kaip žuvo 5-eri Vilniaus komunarai, 60 – kaip Kuboje laimėjo revoliucija ir 80, kaip Leningrade gimė TSRS karinio jūrų laivyno kapitonas Valerijus Sablinas (1939-1976).

2018-ieji Lietuvoje – protestų metai? (ar tik konservatorių mobilizacija?..)

Dar išlydint praėjusius metus teko perskaityti štai tokią pretenzingą antraštę: „2018-ieji: protestų metai Lietuvoje“. Taip (per Delfį) teigia LRT – vienas pagrindinių masiniam „runkelizuotos“ (ir vis „runkelizuojamos“...) liaudies vartojimui skirtų Lietuvos buržuazinės propagandos kanalų. Panašiai galvoja ir kai kurie mūsų draugai, laikantys 2018-ais buvus lyg kažkokį tai liaudies pakilimą. Todėl – pradedant naujus metus – vertėtų išsiaiškinti, kiek toks požiūris pagrįstas.

2018 m. gruodžio 30 d., sekmadienis

Revoliucija Vokietijoje 1918-aisiais

Vos metams praėjus nuo Didžiojo Spalio įvykių Rusijoje, proletarinės revoliucijos ugnis spėjo persimesti pačion Europos šerdin – Vokietijon, kur 1918-ųjų lapkričio-gruodžio mėnesiais kaizerį nuvertę sukilę darbininkai ir kareiviai stichiškai ėmė kurti liaudies valdžios organus. Bet į Vokietijos socialistinę respubliką jiems peraugti neteko – ji buvo paskandinta kraujyje, o Vokietija po keliolika metų betrūkusios buržuazinės demokratijos pasuko fašizmo link. Nors praėjo ištisas 100-metis, įvykius atsiminti reikėtų...

2018 m. gruodžio 27 d., ketvirtadienis

Kaip Algimantas Čekuolis skurdą gyrė (prisitaikėliški seno prisitaikėlio svaičiojimai)

Ilgametis Lietuvos televizijos veikėjas, naivuolių „publikos“ tikriausiu erudicijos ir „visažinystės“ įsikūnijimu laikomas Algimantas Čekuolis jau kuris laikas, kaip išėjęs pensijon. Tačiau, kaip nekeista, nuo viešumos jis dar nesitraukia – dar pirmųjų žiemos švenčių išvakarėse jis davė interviu mūsų skandinaviškai lietuviškam „Delfiui“. Antraštė – gan iškalbinga: „Priėjome skurdo, kuris varo pirmyn“.

2018 m. gruodžio 24 d., pirmadienis

Eduardas Mieželaitis. „Tu man atstoji sveikatą“ (apie Adomą Mickevičių)

Sueina lygiai 220 metų, kaip 1798-ųjų gruodžio 24-ąją gimė žymusis poetas Adomas Mickevičius, romantizmo mūsuose pradininkas. Ir daugiau. „Šauklys, šaukiąs karius į kovą – ir pats kovon jų priekyje einąs“*, – ši kadaise lietuvio Janonio duota tikrojo Poeto charakteristika puikiai tiko lenkui Mickevičiui, savo kūryba reiškusiam liepsningus patriotinius bei revoliucinius demokratinius XIX amžiaus idealus. Nuo galvos ligi kojų kovotoju buvusio Mickevičiaus pavyzdys aktualumo nepraranda ir šiandien. Apie jį – A. Mickevičiui skirtoje taip pat poeto, E. Mieželaičio knygos „Čia Lietuva“ ištraukoje „Tu man atstoji sveikatą“.

2018 m. gruodžio 21 d., penktadienis

Tomas Sankara – Doras Žmogus – užmirštas didvyris

Iki 1984 metų nedidelė Afrikos valstybėlė vadinosi Aukštutine Volta, tačiau tuomet į valdžią atėjęs Tomas Sankara savo šalį pavadino Burkina Fasu, kas išvertus reiškia „Dorų žmonių žemė“ – pagal tai, kaip pats gyveno ir mokė kitus gyventi. Tačiau apie tai šiek tiek vėliau. Ir kas visgi buvo tas Doras Žmogus, iki gelmių sukrėtęs visą Afrikos istoriją, apie kurį nei su žiburiu nerasi dabartinės istorijos vadovėliuose? Netgi dar labiau nutolstant nuo temos – kodėl būtent dabar prisiminiau šį Žmogų?*

Algirdas Paleckis – „rusų šnipas“ ar korumpuoto režimo auka?

Bene šviežiausia dabarties aktualija – žinia apie Algirdo Paleckio suėmimą. Vos tik prieš keletą dienų įvyko kratos buvusios „Jedinstvo“ organizacijos lyderio Valerijaus Ivanovo namuose, netrukus lyg yla iš maišo išlindo ir masinės (dez) informacijos kanalais nuskambėjo miglotas pasakojimas apie tariamą „Rusijos šnipų tinklą“, kuriam esą priklausąs ir nuo spalio mėnesio paslapty kalinamas (!) Paleckis.