2018 m. liepos 15 d., sekmadienis

Liudas Gira. Žalgirio Lietuva

Liepos 15-oji – diena, kai 1410-aisiais jungtinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos tautų pajėgos sumušė iš Vakarų besiveržusias kryžiuočių grobikų gaujas, užkirsdami kelią mūsų gimtajai žemei užgrobti. Istorinis tautų draugystės, jų praktinio solidarumo išsivaduojamoje kovoje pavyzdys – nemirtinga pamoka dabarties ir ateities kartoms. Lietuvių poezijos klasikas – Liudas Gira – įamžino ją mums visiems, sugretindamas Žalgirio pergalę su savo meto kova Antrajame pasauliniame kare prieš nuožmiausiąjį visos lietuvių tautos ir pačios žmonijos priešą – hitlerinį fašizmą. Skaitytojų dėmesiui – poema „Žalgirio Lietuva“.

Jono Noreikos – Generolo „Vėtros“ anūkė: senelis dalyvavo žydų žudynėse

Tiek atvirai fašistuojančių patriotėlių, tiek pačio landsberginio oficiozo šlovinamas J. Noreika, geriau žinomas „Generolo Vėtros“ vardu – viena šiuolaikinės buržuazinės Lietuvos istoriografijos mito apie „didvyriškuosius pokario miško brolius“ centrinių figūrų. Ką reiškia paliesti tokią šventą karvę, dar neseniai matėme R. Vanagaitei prabilus apie nešvarius kito tariamo herojaus, A. Ramanausko-Vanago darbelius. Bet šįkart yla iš maišo lenda akivaizdžiai – pačio „Vėtros“ anūkė, JAV gyvenanti Silvija Kučėnaitė-Foti pripažįsta jį buvus tiesioginiu nacių kolaborantu, prisidėjusiu prie masinių žudynių mūsų krašte.

2018 m. liepos 13 d., penktadienis

Narsioji partizanė Marytė Melnikaitė

1943 metų liepos 13 d. nuo hitlerinių budelių kruvinų rankų žuvo didvyriškoji lietuvių tautos dukra – Tarybų Sąjungos Didvyris Marytė Melnikaitė.

2018 m. liepos 12 d., ketvirtadienis

Nikolajus Černyševskis. Kas daryti?

Lygiai prieš 190 metų, 1828-ųjų liepos 12-ąją dieną Saratove gimė rašytojas ir filosofas materialistas, Nikolajus Gavrilovičius Černyševskis (1828-1889) – žymiausias rusų revoliucinis demokratas, ikimarksistinio valstietiškojo socializmo ideologas. Pasišventęs kovai dėl carizmo nuvertimo, ilgus dešimtmečius praleido katorgoje ir kalėjimuose, kur 1862-1863 m. parašė klasika tapusį romaną „Kas daryti?“

2018 m. liepos 10 d., antradienis

TSPMI profesorius – saugumiečių politinis cenzorius

TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas
Sakoma, kad gyvename laisvoje ir demokratiškoje Lietuvoje. Skelbiama žodžio ir spaudos laisvė, o teisėtvarka neva objetyvi bei nepolitizuota. Tačiau praktika rodo ką kita. Štai jau keletas mėnesių, kaip vyksta šių metų pavasarį prasidėjęs garbaus amžiaus publicisto P. Masilionio teismo procesas. Pastarasis kaltinamas pagal BK 170-2 str. neva „neigęs“ ar „šiurkščiai menkinęs“ 1991-ųjų sausio 13-ąją vykdytą „sovietų agresiją“. Mat praėjusiais metais jis išleido abejones dėl oficialiosios įvykių versijos keliančią rusų žurnalistės G. Sapožnikovos knygą „Išdavystės kaina“ – dėl to sulaukęs teisiškai nesankcionuotų kratų, o galop atsidūręs teisme.

2018 m. liepos 6 d., penktadienis

Marius Jonaitis. Liepos 6 diena. Ar reikia tokios šventės?

Jau tampa tradicija iš Liepos 6 dienos daryti didelę šventę. Tą dieną nereikia dirbti, vyksta renginiai, giedama „Tautiška giesmė“. Atrodo puiku, lietuviai turi šaunią šventę vasaros metu. Tačiau ar daug kas gilinasi į liepos 6 dienos ištakas?

2018 m. liepos 5 d., ketvirtadienis

Nacionalinio stadiono nebus. 30 mln. eurų – į klozetą?

Tokia mintis kyla paskaičius naujienas iš Vilniaus – trečiadienį (liepos 4 d.) sostinės savivaldybė nubalsavo už Šeškinėje, greta „Akropolio“ prekybos centro stovinčių planuotojo nacionalinio stadiono griaučių griovimą. Dar 1987-aisiais iškilę pamatai, įskaičius ilgamečius projektus pagaliau užbaigti vos pradėtą stadiono statybą (pvz. – 2007-aisiais buvo nuspręsta atnaujinti darbus, o „Vikipedijoje“ iki šiol rašoma, kaip darbus „numatoma“ baigti iki senai praėjusių 2016-ųjų...), įkainuoti per 30 mln. eurų suma. Nejau viskas iššvaistyta?

2018 m. liepos 2 d., pirmadienis

Gintaras Butkus. Apie naujosios Tarybų valdžios prigimtį

Kaip buvo anksčiau, kodėl žlugo Tarybų valdžia – šis klausimas domina visus. Pirmiausia reikia prisiminti kaip viskas buvo. Tarybų valdžia buvo daugiau formali (nors privati nuosavybė buvo panaikinta iš tikrųjų). Dabartiniam skaitytojui reikia paaiškinti, kad kandidatai į deputatus buvo iškeliami darbo kolektyvuose pagal partinių organizacijų rekomendacijas. Deputatų veikla Aukščiausioje Taryboje ir vykdomosiose komitetuose (savivaldybėse, kitaip tariant) buvo faktiškai visuomeninė veikla, kuria buvo užsiiminėjama laisvu nuo pagrindinio darbo laiku. Tai yra nemokamai. Tai nebuvo profesija. Buvo priimta manyti, kad darbo žmogus išrinktas deputatu vykdo visuomenine pareigą. Deputatai nesijautė valdžia, nors formaliai ja buvo. Siūlomi sprendimai buvo priimami automatišku rankų pakėlimu. Deputatai pernelyg priklausė nuo administracijos tų įmonių, kuriuose dirbo. Vietiniai partiniai komitetai tiesiogiai kontaktuodavo su įmonių administracija. Tuo pačiu nelabai aiški buvo deputatų vieta Tarybų valdžios struktūroje (paradoksas – gaunasi žodžių žaismas). Deputatas buvo daugiau garbės vardas.

Vienadienis streikas Argentinoje: kova ar imitacija?

Kai kurie draugai prašė parengti lietuviškai medžiagos apie situaciją ir praeitos savaitės įvykius Argentinoje. Mat Če Gevaros tėvynėje pastaruosius keletą metų šeimininkaujanti dešiniųjų vyriausybė 27% kylančios infliacijos akivaizdoje nusprendė darbo užmokesčių kėlimą apriboti 15% buržujų džiaugsmui ir akivaizdžiai darbininkų nenaudai. Dar daugiau, Argentinos prezidentas M. Makri susitarė su Tarptautiniu valiutos fondu dėl 50 mlrd. JAV dolerių kredito, sprendimą motyvuodamas būtinybe gelbėti smunkančią nacionalinę valiutą.

2018 m. birželio 26 d., antradienis

Vincas Kapsukas. Dėl ko mes liberalus kritikuojame?

Kur tik negirdėti kalbų apie bendrus tautos ar visuomenės reikalus, neskiriant klasių – buržujų ir darbininkų, turtuolių ir vargšų. Neva mums tetrūksta tik „savo“, tautiško biznio, lietuviško kapitalo – ir viskas būsią gerai. Dar daugiau, mūsiškiai oligarchai dirbantys „tėvynės labui“ ir dėl to nusipelnę karščiausio visų tautiečių palaikymo. Esą tame ir tikrasis patriotizmas... Tokios demagogijos sočiai turime šiandien, bet ji – ne originali. Tas pat kalbėta dar caro laikais, pradėjus kilti pirmiesiems lietuvių kapitalistams. Žemiau – tais laikais išėjęs „Lietuvos Lenino“, V. Kapsuko straipsnis, atskleidęs už tokių lozungų tuomet slypėjusią apgaulę. Formos pakito, bet esmė liko – tad pagrindinės mintys aktualios ir mums.

2018 m. birželio 25 d., pirmadienis

JAV Vest Pointo karo akademijos absolventas pasisako už komunizmą

Nors jau ilgi dešimtmečiai, kaip jaunimo sąmonėn vis kalte kalamas antikomunizmas, socializmo-komunizmo idėjos po truputėlį atgyja. Štai prestižinės Jungtinių Valstijų „Vest Pointo“ karo akademijos absolventas, Spenseris Raponė praeitais metais ėmė atvirai reikšti savo įsitikinimus, kritikuodamas kapitalistinę santvarką ir grobikišką JAV užsienio politiką, o per kadetų išleistuves viešai pademonstruodamas marškinėlius su Ernesto Če Gevaros atvaizdu ir užrašą „Komunizmas nugalės“. Pasmerkęs JAV vykdomus karus ir terorą, S. Raponė neseniai buvo pašalintas iš kariuomenės, bet, atvirai eidamas į visuomenę, savo pozicijų nekeičia ir drąsiai rėžia aštrų tiesos žodį.

2018 m. birželio 22 d., penktadienis

Kazys Sideravičius. Istorinis lietuvių tautos priešas

Prieš septyniasdešimt septynerius metus, 1941-ųjų birželio 22-ąją dieną, hitlerinei Vokietijai klastingai užpuolus Tarybų Sąjungą, Antrasis pasaulinis karas persimetė į TSRS, o kartu ir Lietuvos žemę. Jį užbaigė Raudonoji armija, sutriuškindama fašistinius išsigimėlius ir išgelbėdama lietuvių bei kitas tautas nuo joms grėsusio pavergimo ir galutinio sunaikinimo. Atmindami tai, turime žinoti ir platesnį vokiškųjų grobikų žygių į Rytus istorinį kontekstą. Panoraminis jo vaizdas – istoriko K. Sideravičiaus straipsnyje „Istorinis lietuvių tautos priešas“.

2018 m. birželio 21 d., ketvirtadienis

Tiesiog tobula

Pastaruoju metu likimo šūviai griaudi visai šalia. Kažkur sproginėja minos, skeveldromis pažeisdamos tai vienus, tai kitus... Sunki liga, artimųjų netektis, darbo praradimas, antstolio raštas...

2018 m. birželio 18 d., pirmadienis

Lietuvius keičia imigrantai. Kieno naudai?

Lietuviams toliau masiškai plūstant į Vakarus, „Delfyje“ ne be tam tikro džiugesio tvirtinama, esą šių metų gegužę į Lietuvą įvažiavusieji po ilgo laiko pirmąsyk viršijo emigrantų skaičių – pirmųjų fiksuojami 3627, pastarųjų – 3084 asmenys, vadinasi, sudarydami teigiamą 543 balansą. Tiesa, daugumą atvykėlių sudaro ne grįžtantys tėvynainiai, bet imigrantai iš rytinių kaimynių, ypač Ukrainos, bet, minėtojo portalo rašeivų manymu, viskas čia gerai, svarbu tik, kad būtų darbo jėgos...

2018 m. birželio 17 d., sekmadienis

Povilas Štaras. Visuotinis politinis darbininkų streikas Kaune 1936 metais

Demonstrantų susidūrimas su policija A. Kranauso laidotuvių metu
Šiandienos Lietuvoje, kur masinių protestų kultūra visai apmirusi, retas težino apie 1936 m. birželio įvykius Kaune, kuomet, išreikšdami solidarumą su fabrikantą Kamberį nušovusiu, o paskui nusižudžiusiu lentpjūvės darbininku Antanu Kranausku, 30 tūkst. dirbančiųjų užplūdo gatves, birželio 17 d. pradėdami trijų dienų trukmės visuotinį politinį streiką prieš tuometę fašistinę diktatūrą. Apie didžiai pamokančią bei įkvepiančią Kauno darbininkų kovą, jos socialines bei politines sąlygas – žemiau duotoje istoriko P. Štaro brošiūroje.