Sergejus Kurginianas. Lenino stebuklas

Analizuodamas apie genetiką besiskleidžiančius siužetus, kurie tariamai viską lemia ir kurie, juos suvokus, gali pilnai sau pajungti žmogiškąjį pradą,  pradedi klausti savęs, ar vėlyvoji stalininė kova su ta pačia genetika iš tikrųjų buvo išimtinai destruktyvaus pobūdžio.

Naujas tyrimas: virš 30% lietuvių – „vatnikai“?

Antraštė skamba provokuojančiai: iš tiesų, gi „vatnikas“ – vienas iš keiksmažodžių, vartojamų mūsų vietiniame rusofobiniame ir antitarybiniame diskurse ir dabar, ypač laikotarpiu nuo 2014 m. Ukrainos maidano (t. y., nuo tada, kai Lietuvoje ir Rytų Europoje prasidėjo totalios rusofobizacijos režimas), joksai į buržuazinį „respektabilumą“ pretenduojąs veikėjas Lietuvoje nenorėtų nešioti tokios etiketės. Ir vis dėlto, panašu – tokia etiketė netiesiogiai klijuojama žymiai daliai mūsų bendrapiliečių.

Kovos 11-osios kelias – kelias į nebūtį

Nešvenčiau, nešvenčiu ir tikrai nesiruošiu švęsti kovo 11-osios. Ir, iš savo pusės neturėdamas jokių simpatijų nei Sąjūdžio, nei apskritai po jo pergalės išsirutuliavusios „nepriklausomos“ (tiksliau: nuo Tarybų Sąjungos nepriklausomos, o nuo Vakarų, JAV-NATO-ES vergiškai priklausomos) kriminalinio kapitalizmo Lietuvos atžvilgiu, šiandienos proga negaliu patylėti ir nepasidalinti šiuo buvusio sąjūdiečio, ilgamečio „Respublikos“ laikraščio redaktoriaus, V. Tomkaus, retoriniu klausimu: „Kaip reikėjo mūsų Lietuvos valdžiai nusiristi, kad patys radikaliausi Sąjūdžio pirmeiviai (Rolandas Paulauskas, Audrius Butkevičius, Egidijus Klumbys, Zigmas Vaišvila, pagaliau – aš pats), kurie aršiausiai griovė Tarybų Sąjungą, pradėtų su nostalgija į Rytų pusę dairytis?“

Sergejus Kurginianas. Kovo 8-oji – humanistinė ir komunistinė šventė

Švenčiame Kovo 8-ąją, Tarptautinę Moters dieną, sveikindami savo moteris – motinas, žmonas, drauges ir seseris – tačiau daugelis net nežino, kokios šios šventės ištakos ar istorinė reikšmė. Šiuo požiūriu, netrūksta spekuliacijų: vieni rėkia, kad čia – atseit – „sovietinis šleifas“, o kiti Tarptautinę Moters dieną sieja tai su šiuolaikiniu „feminizmu“, tai kitomis vadinamojo „genderizmo“ ir „transgenderizmo“ ideologijos atmainomis. Ir į šias spekuliacijas reikia atsakyti. Trumpi, bet aiškūs atsakymai į šias bei panašias spekuliacijas – dar 2017 m. Tarptautinės Moters dienos progai skirtame Sergejaus Kurginiano straipsnyje „Kovo 8-oji – humanistinė ir komunistinė šventė“, kuriame aiškiai nušviesta tikroji Tarptautinės Moters dienos reikšmė.

Andrejus Fursovas: antikarantininiai protestai – intuityvus liaudies pasipriešinimas „naujajai pasaulio tvarkai“

Vadinamosios „pandemijos“ pradžia, sienų užsidarymas ir nauja, totalinio skaitmeninio sekimo tikrovė – štai ką mums davė praėję 2020-ieji metai. Per šį laiką, daug kas išaiškėjo. Matyti, kad finansinio / globalistinio kapitalo sluoksniai su veikėjais kaip Klausas Švabas priešakyje, siekia įgyvendinti daugumai žemės gyventojų pragaištingą santvarkos virsmą iš klasikinio, atseit, „normalaus“ (su nacionaline valstybe, demokratinėmis procedūromis ir t. t.) kapitalizmo į totaliniu gyventojų sekimu ir kontrole paremtą antiutopinę korporacijų diktatūrą. Kas šiuo požiūriu vyksta pasaulyje? Kaip suprasti JAV vykstančią politinę kovą? Kokia vieta šiuose procesuose priklauso Rusijai? Apie tai ir daugiau – portale „Накануне.RU“ pasirodžiusiame rusų istoriko Andrejaus Fursovo interviu.

Šiek tiek Vasario 16-osios klausimu

Šiandien minimos 103-iosios buržuazinės Lietuvos metinės. Tiek valdžiai, tiek daliai visuomenės ši diena, Vasario 16-oji, skaitosi šventė. Mums, komunistams, klasinis šios „šventės“ pobūdis, turėtų būti aiškus: gi per paskutiniuosius 30 metų kraštas prarado ne tik turėtą pramonės bei žemės ūkio potencialą ir, atitinkamai, per trečdalį savo gyventojų, bet, galų gale, patyrė ir visišką dvasinę degradaciją. Šių simptomų požiūriu nesiginčys su mumis net sąžiningesnieji nacionalistai. Apie juos ne kartą kalbėjome ir dar kalbėsime. Tačiau šiandienos proga reikalauja iš mūsų aptarti ką kitką.

Sergejus Kurginianas: „žmonės nenori pastebėti, kaip juos tempia į pasaulinį Aušvicą“

Judėjimo „Laiko esmė“ lyderis, politologas Sergejus Kurginianas pažymi, kad šiandien taip vadinamame laisvajame Vakarų pasaulyje, kiek tai liečia koronaviruso temą, mokslinė diskusija kaip tokia – draudžiama.

Žilvinas Butkus. Derivatyvas

Bėgo ramūs ir užtikrinti 2061 metai. Už lango palengva suposi snaigės, kai žmogus pravėrė duris į savo butą. Tiesa, jis grįžo ne iš lauko, o iš nesibaigiančios koridorių raizgalynės milžiniškame pastate, kuriame buvo viskas, ko reikia jo gyvenimui. Dalis aukštų buvo skirta prekybos centrams su baltu apšvietimu ir ryškiai spalvotais reklaminiais stendais bei prekių lentynomis. Dalis – auginti valgomajai augalijai po ultravioletu. Dalis – miegamieji aukštai. Buvo aukštų su ekranais nuo lubų iki grindų, kurie rodė gamtos vaizdus. Vienose patalpose galima buvo pasivaikščioti po saulėtą mišką šnarančios lapūnyjos apsupty, kitose – po baltą paplūdimį prie mėlyno vandenyno kranto, dar kitose – tarp draugiškų baltųjų lokių. Pasaulis buvo gražus ir pilnatviškas.

Landsbergis spręs, ką jums mąstyti ir ko norėti: naujasis Patriarcho šedevras – „Priviso“...

Niekam ne paslaptis, kad Vytautas Landsbergis daugumą lietuvių laiko „runkeliais“ ir „šunauja“. Taipogi žinomas faktas, kad jis savo mintis tiražuoja oficialiame „Feisbuko“ puslapyje, kur neretai paskelbiami formos ir meninės vertės požiūriu abejotini, bet savo turiniu kartais tikrai įdomūs eilėraštukai. Štai vienas toks išėjo savaitės pradžioje, pavadinimu „Priviso“...

Antonijas Gramšis. Nekenčiu abejingųjų

Sausio 22-ąją suėjo lygiai 130 metų, kaip gimė italų komunistas, vienas iš Italijos Kompartijos steigėjų ir žymiausių pasaulio XX amžiaus politinių mąstytojų, Antonijas Gramšis. Minėdami šią progą, savo draugų bei skaitytojų dėmesiui pateikiame neilgą, bet itin aštrų bei šiai dienai aktualų Gramšio straipsnį „Nekenčiu abejingųjų“. Pastarajame autorius, griežtai pasisakydamas prieš konformistinį, miesčionišką gyvenimo stilių, kelia kovingumo, paremto aiškia, apibrėžta pilietine pozicija, būtinumą.

Sergejus Kurginianas: „Hitleris – tai vaikų žaidimas palyginus su tuo, kas ryškėja už horizonto“

Neseniai išėjusiame interviu su rusišku žinių portalu „БИЗНЕС Online“ rusų politologas, judėjimo „Laiko esmė“ lyderis Sergejus Kurginianas pasakoja apie tai, į kokius spąstus papuolė žmonija, apie tai, ko siekia pasaulinis kapitalistinis elitas: išsamiame interviu liečiamos temos nuo vadinamosios koronaviruso pandemijos ir vakcinacijos iki įvykių JAV, situacijos Baltarusijoje ir tiek Rusijos, tiek pasaulio ir pačios žmonijos tolimesnės perspektyvos – arba esminės, tarybiniu patyrimu paremtos alternatyvos esamai tikrovei – arba transnacionalinių korporacijų diktatūra, totaliniu sekimu ir gyventojų nužmoginimu paremtą socialinį pragarą. Žemiau pateikiame interviu vertimą į lietuvių kalbą, kad mūsų draugai ir skaitytojai galėtų geriau susipažinti su Kurginiano įžvalgomis ir požiūriu į opiausias šiandienos problemas.

Mykolas Burokevičius – neparsidavęs ir nepardavęs

Prieš 5 metus, 2016 m. sausio 20 dieną mirė buvęs Lietuvos komunistų lyderis, LKP CK pirmasis sekretorius, paskutinis tikrasis komunistinės idėjos mohikanas, Kapsuko ir Sniečkaus tradicijos tiesėjas Mykolas Burokevičius.

Andrejus Fursovas. Didžiojo perkrovimo metai

Anot rusų istoriko, politologo Andrejaus Fursovo, Davoso ekonominio forumo prezidento ir, atitinkamai, vieno iš dabartinio globalistinio kapitalistų elito ideologų, Klauso Švabo, knyga bei šūkis apie „Didįjį perkrovimą“ – tai ženklas, kad šis elitas siekia pervesti pasaulį nuo klasikinio kapitalizmo (su nacionalinėmis valstybėmis, demokratinėmis teisėmis bei institutais) prie postkapitalistinio pasaulio, kuris reikš ne socializmą ar komunizmą, kaip teigtų visokie dešinieji „antisistemininkai“, bet iš esmės neofeodalinę transnacionalinių korporacijų diktatūrą.

Sergejus Kurginianas. Lietuviškas sindromas

Nuo autorių. Apie 1991 metų sausio mėnesio įvykius Lietuvoje jau  parašyti tomai. Buvo atlikti oficialūs ir neoficialūs tyrimai. Buvo sukurti  pilnametražiniai dokumentiniai filmai. Mokslininkai, politikai ir, matyt, teisininkai dar ne kartą grįš prie šios temos. Mūsų straipsnis buvo vienas iš pirmųjų, parašytas nedelsiant po įvykių. Pati straipsnio atsiradimo istorija buvo taip pat neįprasta …

Tiesa apie Sausio tryliktąją

Sueina 30 metų nuo tragiškų 1991 m. sausio 13 d. Vilniaus įvykių: ir nors naujoji valdžia „stumia“ iniciatyvą pripažinti Vyt. Landsbergį pirmuoju 1990-03-11 Lietuvos vadovu, aktualiausia yra ne tai, o tragiškos pasekmės, kurias Lietuvai ir lietuvių tautai atnešė paskutiniai taip vadinamos „laisvės“, „demokratijos“ ir „nepriklausomybės“ dešimtmečiai: liaudies nuosavybės privatizavimas, per jį sužlugdyta šalies pramonė ir žemės ūkis, visiškas krašto pajungimas Vakarų viešpatavimui, per vienas milijonas prarastų gyventojų ir, galų gale, akivaizdžiausia kultūrinė, moralinė visuomenės degradacija.