2020 m. birželio 6 d., šeštadienis

Neramumai JAV: liaudies sukilimas ar „spalvota revoliucija“?

Besitęsiantys neramumai JAV didmiesčių gatvėse spėjo ne tik destabilizuoti Amerikos visuomenę, bet išprovokuoti ginčus ir lietuviškosios nesisteminės opozicijos gretose: vieni idealizuoja įvykius kaip tariamą liaudies sukilimą, kiti – priešingai – liaupsina Donaldą Trampą kaip kovotoją prieš globalizmą, šiuo požiūriu tapusį liberastinės „spalvotos revoliucijos“ taikiniu. Bet kaip yra iš tikrųjų?

2020 m. birželio 1 d., pirmadienis

Koronaviruso isterija – link ko einame?

Beveik visą pavasarį besitęsus pasaulinei COVID-19 isterijai ir daugeliui žmonių puolus į paniką – ar paranojišką baimę, aklai patikėjus sisteminės žiniasklaidos teikiama įvykių versija, ar, priešingai, visokiausias sąmokslo teorijas – reikia pagaliau sudėti pagrindinius akcentus. Kas toji korona? Iš kur jinai? Kas čia vyksta? Ko šituo siekiama? Dabarties fone į šiuos klausimus atsakyti tiesiog privalu.

2020 m. gegužės 30 d., šeštadienis

Maksimas Gorkis. Asmenybės suirimas (I)

Ne be reikalo sakoma, kad žmogus žmogui vilkas, kad visuomenė – tai visų kovos su visais laukas ir t. t. Iš tiesų, kokios šio susipriešinimo, susiskaldymo į atskirus ir, atrodytų, kitas kitam svetimus atomus istorinės priežastys? Ką tai reiškia žmogiškai asmenybei? Kokia išeitis iš šio pragaro į tikrai žmogišką – bendruomenišką, kolektyvinį, pilną gyvenimą? Įdomius ir šiandien aktualius atsakymus į šiuos probleminius klausimus siūlome pasiskaityti dvejomis dalimis 1909 m. išėjusiame rusų rašytojo Maksimo Gorkio straipsnyje „Asmenybės suirimas“.

2020 m. balandžio 27 d., pirmadienis

Džiuljeto Kjeza: „Dabartinėmis sąlygomis pakartoti tai, ką pavyko padaryti Leninui – neįmanoma“

Šiuolaikinis Europos jaunimas jau nebežino, kas toksai Leninas, o sąvokos „socializmas“ ir „komunizmas“ sutinkamos priešiškai, rusiškai naujienų agentūrai „Krasnaja Vesna“ duotame interviu teigė neseniai iš gyvenimo išėjęs italų žurnalistas, rašytojas ir visuomenės veikėjas Džiuljeto Kjeza. 150-ojo Vladimiro Iljičiaus Lenino jubiliejaus išvakarėse duotame interviu – velionio Kjezos mintys apie visuomeninės-politinės minties krizę Europoje ir pasaulyje, laikiną Lenino ir TSRS palikimo netekimą bei tai, kaip susigrąžinti, ką praradome. 

2020 m. balandžio 26 d., sekmadienis

Mirė italų kairysis žurnalistas antifašistas Džiuljeto Kjeza

Eidamas 80-uosius gyvenimo metus, Italijoje mirė garsus kairysis žurnalistas, rašytojas ir politinis veikėjas Džiuljeto Kjeza, balandžio 26 d. „La Repubblica“ pranešė jo žmona Fijameta Kukurnja.

2020 m. balandžio 22 d., trečiadienis

Leninas – nestandartiškos minties ir veiksmo pavyzdys

150 metų – tiek laiko praėjo nuo tada, kai 1870 metų balandžio 22 dieną gimė Vladimiras Leninas. Jubiliejus, kurį buržuaziniai komentatoriai arba nutylės, arba pažymės šmeižikiškais straipsniais. Su jais galima polemizuoti, dėstyti tikrąją šio asmens biografiją, ar kažką įrodinėti. Be abejo, istorinė tiesa svarbi. Bet šiame rašinyje sieksiu ko kito – nušviesti pagrindinę Lenino pamoką mums, kuri aktuali ne kažkur ir kažkada, o šiandiena – dabar ir čia.

Leninui – 150

Balandžio 22-ji!

Vladimiro Uljanovo (Lenino) gimimo diena. Lietuvos aikštėse nebėra jam paminklų, nors būtent jo vadovaujama Tarybų Rusijos vyriausybė pirmoji pasaulyje pripažino buržuazinę Lietuvos Respubliką ne tik de facto, bet ir de jure. Mokyklose ir Universitetuose nebemoko, kad pirmąją milijoninę aukso rublių paskolą jaunai Respublikai ant kojų atsistoti suteikė ta pati, V. Uljanovo (Lenino) vyriausybė.

2020 m. balandžio 7 d., antradienis

Vincas Kapsukas – Tarybų Lietuvos tėvas

Istorinių veikėjų kiekvienoje tautoje daug. Didvyrių – gerokai mažiau. Tiek tikrų, tiek netikrų. Yra ir netikrų, melagingai keliamų ant pjedestalų, kaip ir tikrų, nepelnytai paniekinamų ir nustumiamų į užmarštį. Vienas tokių, faktiškai pamirštų didvyrių – Vincas Mickevičius-Kapsukas (1880-1935): revoliucionierius, publicistas, rašytojas, vienas pagrindinių LKP iniciatorių, 1918-1919 m. revoliucijos Lietuvoje lyderis, Tarybų Lietuvos kūrėjas – šio asmens indėlis į mūsų istoriją buvo tikrai didžiulis. Iš tiesų, 140-asis Kapsuko jubiliejus – puiki proga ir prisiminti, ir apmąstyti jo nueitąjį kelią.

2020 m. kovo 23 d., pirmadienis

Marksizmas ir šeimos klausimas

Įvairūs komunizmo priešininkai aiškina, neva komunistai siekią šeimos išardymo, vadinamųjų vienalyčių santuokų įvedimo bei seksualinio ir apskritai moralinio chaoso. Bet kiek šiuose pareiškimuose tiesos? Iš tiesų, tai labai opus klausimas, ypač turint omeny bendrą padėtį Lietuvoje, kur tikrų žinių apie Marksą, marksizmą ir komunizmą – kaip itin maža, o visokiausių komunizmo juodintojų – lyg grybų po rudens lietaus. Taigi, būtent šį klausimą čia ir išsiaiškinsime.

2020 m. kovo 11 d., trečiadienis

Kultūros reikšmė ideologinėje kovoje

Marksas mums parodė, kad jokių kultūros ar politikos reiškinių negalima vertinti atskirai nuo konkrečios visuomenės ekonominės bazės. Santykio tarp bazės ir antstato išaiškinimas – tai didžiulis jo, kaip mokslininko, nuopelnas. Būtent šiuo pagrindu galime atskleisti už vienų ar kitų idėjų slypinčius klasinius interesus, kurie neabejotinai yra vienas lemiamų istorijos variklių. Tai – abėcėlinės žinios.

2020 m. kovo 2 d., pirmadienis

Markso materializmas ir dvasios problema

Marksizmas, kaip ir kiekviena pasaulėžiūra, remiasi tam tikromis pagrindinėmis sąvokomis. Viena tokių yra filosofinis materializmas. Ir nors klasikų darbuose jis gan aiškiai apibrėžtas, iki šiol netrūksta įvairių spekuliacijų. Neva Markso mokymas – tiesiog „ekonominio materializmo“, arba „ekonominio determinizmo“ pasaulėžiūra, neigianti kultūros ir moralės, apskritai dvasios reikšmę visuomenėje. Iš tiesų toks aiškinimas būdingas antimarksistinei propagandai. Tačiau jai teikia peno ir kai kurių marksistų, ar bent save tokiais laikančių veikėjų primityvus, beviltiškai schematiškas dalyko supratimas. Todėl manau, kad yra būtina jį pagaliau išsiaiškinti ir, taip sakant, susidėlioti taškus ant „i“. 

2020 m. vasario 26 d., trečiadienis

Dėl komunizmo būtinumo

Esu girdėjęs išvedžiojimų, neva jei Marksas tikrai būtų teisus, tai būti komunistu nebūtų prasmės, nes gi marksizmas moko, kad komunizmas – būtinas ir neišvengiamas. Vadinasi, jis ir laimėsiantis, nežiūrint to, darysime ką nors ar ne.

2020 m. vasario 25 d., antradienis

Antanas Jonynas. Miesčionys ir mūsų literatūra

Miesčionys – taip vadinamo „normalaus“, susmulkėjusio, subuitiškėjusio, vartotojiško gyvenimo atstovai bei mylėtojai. Dabar jie viešpatauja ir visuomenė į juos lygiuojasi. Bet kokia šio reiškinio, šios gyvenimo filosofijos esmė? Koks jos santykis su komunistine ideologija? Apie tai – iš literatūros ir buvusios socialistinės visuomenės pozicijų – tarybinio lietuvių poeto Antano Jonyno (1923-1976) straipsnyje „Miesčionys ir mūsų literatūra“.

2020 m. vasario 24 d., pirmadienis

Žmogau!


Žmogau!
Toks retas šiuo metu Žmogau!
Juk Tų, kuriem nenusispjaut,

Su žiburiu tik galima ieškot. Nedaug
Belikę degančių širdžių jaunų
Žmogau!

2020 m. vasario 23 d., sekmadienis

Michailas Bugakovas. Civilizacinė griūtis

Pirmųjų XXI amžiaus dešimtmečių socialinė praktika akivaizdžiai parodė, kad Tarybų Sąjungos žlugimas buvo ne tik didžiausia praėjusio šimtmečio „geopolitinė katastrofa“, bet taip pat ir gilios civilizacinės griūties pradžia. Kaip teigia politologas Sergejus Kurginianas, tai nubloškė žmoniją keliais žingsniais atgal.