Kovos 11-osios kelias – kelias į nebūtį

Nešvenčiau, nešvenčiu ir tikrai nesiruošiu švęsti kovo 11-osios. Ir, iš savo pusės neturėdamas jokių simpatijų nei Sąjūdžio, nei apskritai po jo pergalės išsirutuliavusios „nepriklausomos“ (tiksliau: nuo Tarybų Sąjungos nepriklausomos, o nuo Vakarų, JAV-NATO-ES vergiškai priklausomos) kriminalinio kapitalizmo Lietuvos atžvilgiu, šiandienos proga negaliu patylėti ir nepasidalinti šiuo buvusio sąjūdiečio, ilgamečio „Respublikos“ laikraščio redaktoriaus, V. Tomkaus, retoriniu klausimu: „Kaip reikėjo mūsų Lietuvos valdžiai nusiristi, kad patys radikaliausi Sąjūdžio pirmeiviai (Rolandas Paulauskas, Audrius Butkevičius, Egidijus Klumbys, Zigmas Vaišvila, pagaliau – aš pats), kurie aršiausiai griovė Tarybų Sąjungą, pradėtų su nostalgija į Rytų pusę dairytis?“

Sergejus Kurginianas. Kovo 8-oji – humanistinė ir komunistinė šventė

Švenčiame Kovo 8-ąją, Tarptautinę Moters dieną, sveikindami savo moteris – motinas, žmonas, drauges ir seseris – tačiau daugelis net nežino, kokios šios šventės ištakos ar istorinė reikšmė. Šiuo požiūriu, netrūksta spekuliacijų: vieni rėkia, kad čia – atseit – „sovietinis šleifas“, o kiti Tarptautinę Moters dieną sieja tai su šiuolaikiniu „feminizmu“, tai kitomis vadinamojo „genderizmo“ ir „transgenderizmo“ ideologijos atmainomis. Ir į šias spekuliacijas reikia atsakyti. Trumpi, bet aiškūs atsakymai į šias bei panašias spekuliacijas – dar 2017 m. Tarptautinės Moters dienos progai skirtame Sergejaus Kurginiano straipsnyje „Kovo 8-oji – humanistinė ir komunistinė šventė“, kuriame aiškiai nušviesta tikroji Tarptautinės Moters dienos reikšmė.