Apie Tapino „Laisvės kelią“, Baltarusiją ir istorinės tiesos problemą

Sekmadienį, rugpjūčio 23 d. įvykus Andriaus Tapino ir konservatorių organizuotai antibaltarusiškai „Laisvės kelio“ akcijai, kyla visokių interpretacijų, atsiranda visokių ne tik palaikytojų, bet ir kritikų: vieni kritikuoja akciją už tai, kad ji pretenduoja kovoti už kaimyninės šalies laisvę, kol tuo tarpu mes patys nesame laisvi; o kiti piktinasi, neva Tapinas „pavogęs“ Baltijos kelio – kurį ir mėgino nukopijuoti – tikrąjį palikimą. Tačiau, anot Kristoferio Voiškos – ir viena, ir kita kritika – iš pagrindų klaidinga.

Pirma - nes nei antilukašenkinė opozicija, nei dešimtimis milijonais eurų ja remianti Europos Sąjunga, jokios „Baltarusijos laisvės“ nesiekia: pagrindinis jų tikslas – valstybės sunaikinimas ir piliečių pavertimas pigios, kvalifikuotos bei mobilios darbo jėgos šaltiniu Vakarams.

Antra - kadangi visa dabartinė mūsų santvarka, visa mūsų socialinė tikrovė, kuriai Tapinas ir atstovauja, yra ne kas kita, kaip tiesioginė Baltijos kelio, o tiksliau - Tarybų Sąjungos sunaikinimo, socializmo sunaikinimo ir kriminalinio kapitalizmo įvedimo - pasekmė.

Ir vieną, ir kitą momentą suprasti neįmanoma, jei nemąstai radikaliai, t. y. jei nesupranti dalyko iš esmės. O, kad suprastum dalyką iš esmės - būtina sąlyga yra pažinti ir suprasti istoriją, kokia ji yra iš tikrųjų. Tačiau pas mus, Lietuvoje ir Rytų Europoje - ji suklastota ir sistemingai klastojama. Todėl reikia išsiaiškinti istorinę tiesą.

Apie visa tai - šiame „Kibirkšties TV“ siužete.

Kibirkštis