Andrius Bulota. Ten, už kalnų, Ispanija

Istorijos puslapiuose krauju įrašyti 1936-1939 metai, kuomet Ispanijoje siautė nuožmaus pilietinio karo audros. Išsigandę kairiųjų darbininkų, komunistų ir apskritai demokratinių jėgų šalyje pakilimo, kraštutiniai fašistiniai elementai, katalikų bažnyčios hierarchų bei stambiųjų žemvaldžių remiami, su generolu Franku priešakyje planavo valstybės perversmą, kurį atskleidus 36-ųjų liepos 17-ąją, prasidėjo kariniai veiksmai. Į bendraliaudinį antifašistinį frontą susitelkusios minios ispanų darbininkų ir valstiečių, komunistų ir kitų revoliucionierių, ginkluoti stojo prieš politinės reakcijos šalininkus.

Nors pastarieji, sulaukę tiesioginio fašistinių Italijos bei Vokietijos kariuomenių palaikymo, galiausiai laimėjo, užgrobdami valdžią ir ne vieną dešimtmetį išlaikydami Ispaniją po fašistinės diktatūros padu, jiems nepasidavusių ispanų antifašistų kova išliko tiek jų liaudies tikrųjų patriotų, tiek visos pažangiosios žmonijos istorinėje atmintyje, literatūriškai įamžinta netgi tokio klasiko, kaip amerikiečio E. Hemingvėjaus plunksnos.*

Tačiau pilietiniame kare dalyvavo toli gražu ne vien tik ispanai, bet kovotojai iš visų pasaulio kampų, kurie, komunizmo idealų įkvėpti ir uoliai sekdami proletarinio internacionalizmo principais, vienijosi į tarptautines brigadas. Jų tarpe būta ne vien anglų, vokiečių, prancūzų bei rusų, bet ir lietuvių.

Vienas iš jų, A. Bulota (1907-1974) – kadaise po visą Lietuvą išgarsėjęs nepavykusiu atentatu prieš fašistinį ministrą Voldemarą  (1929 m.)** - savus nutikimus Ispanijoje aprašė prieš pat mirtį išėjusioje atsiminimų knygoje „Ten, už kalnų, Ispanija“, kurią ir pateikiame savo draugų skaitytojų dėmesiui.

A. Bulota

„Šią knygą rašiau, skatinamas gerų bičiulių ir jausdamas širdyje pareigą pagerbti Ispanijos nacionalinio-revoliucinio karo kovotojus, visų pirma tuos žinomus ir nežinomus tėvynainius, kurie krito šitos šalies frontuose, savo krauju aplaistė jos žemę. Jau vien dėl to Ispanija man yra brangi, neužmirštama. Ir tebesu įsitikinęs, kad ten kovoje prieš fašizmą sudėtos aukos buvo neveltui.

Apie įvykius stengiausi kalbėti ne kaip metraštininkas, kuriam svarbu chronologiškai išdėstyti visus faktus. Mano tikslas – papasakoti naujų laikų kartai apie Ispanijos laisvės kovų savanorius – internacionalinių brigadų karius, apie pačius ispanus, apie tą nuostabią šalį, apie didvyrišką jos liaudį“.

Taip savo kūrinį apibūdino pats autorius, jame palikęs mums puikų, dramatiškų įvykių bei apmąstymų nestokojantį istorinį šaltinį, kuris ir dabar, ne mažiau kaip išleidimo metais, tinka lietuvių skaitytojui susipažinti su Ispanijos pilietiniu karu ir jame kovojusių didvyrių istorija.

Skaitykite knygą: A. Bulota. Ten, už kalnų, Ispanija

Kibirkštis

* Žr. E. Hemingvėjaus romaną „Kam skambina varpai“. 
** Žr. A. Bulotos atsiminimus „Limuzinas Nr. 4“.