Atsisveikinimas su carizmu (Romanovų dinastijos galo 100-metis)

1917-ųjų lapkritį laimėjo Didžioji Spalio socialistinė revoliucija, labiausiai pasaulį sukrėtęs 20-ojo amžiaus įvykis – suduodama mirtiną smūgį barbariškajam cariniam režimui ir pradėdama naujos, socialistinės visuomenės kūrimą.

Po maždaug aštuonių mėnesių, 1918-ųjų liepos 17-ąją, Jakaterinburgo mieste, ginkluotoji bolševikinės revoliucijos ranka įvykdė likusiųjų Romanovų dinastijos atstovų – caro bei jo šeimos – egzekuciją. Įvykdytas teisingumas, Romanovams galiausiai sulaukus atpildo už ilgus amžius prieš Rusijos liaudį nukreiptą tironiją.

Revoliucionierių įvykdyta caro Nikolajaus II ir jo šeimos egzekucija žymėjo 304-is metus viešpatavusios laukinių megalomanų dinastijos galą. Daugiau kaip tris šimtmečius Rusijos liaudis gyveno nuožmaus bei korumpuoto režimo sąlygomis.

Tikrovė, slypinti už Holivudinių pasakų, antai Disnėjaus „Anastazijos“* – ypač žiauri. Romanovų dinastija pasižymėjo smurtu, kultūriniu atsilikimu ir fanatizmu. Caras, jo šeima ir draugeliai skendo turtuose ir prabangoje, kol didžioji liaudies dauguma kone badavo.

Po kontrrevoliucijos Tarybų Sąjungoje 1990-aisiais, buržuazinė istoriografija, bendradarbiaudama su itin reakcinga Rusijos pravoslavų bažnyčia, bando „restauruoti“ Romanovų dinastiją. 1991-aisiais patsai B. Jelcinas dalyvavo valstybinėse (!) kai kurių dinastijos atstovų laidotuvėse.

2000-aisiais pravoslavų bažnyčia paskelbė kanonizuojanti Romanovų šeimą, tuo būdu saujelę Rusijos varguomenės sąskaita gyvenusių parazitų paskelbdama „šventaisiais kankiniais“. Kitą skandalingai absurdišką sprendimą 2008-aisiais priėmė Rusijos Federacijos Aukščiausiasis teismas, reabilituodamas carą Nikolajų II ir jo šeimą kaip politinių represijų aukas!

Buržuazinis potarybinės Rusijos režimas kartu su pravoslavų bažnyčia iki šiol daro viską, kad Romanovus reabilituotų. Tačiau istorinė tikrovė smarkiai skiriasi nuo jų piešiamo fantastinio Romanovų įvaizdžio.

1918-aisiais revoliucinės Rusijos liaudies jėgos nuvertė Romanovus, pastatydamos juos į pelnytą vietą – Istorijos šiukšlyną. Štai vieta, kurioje anksčiau ar vėliau atsidurs ir buržuazinė demokratija, ir reakcionierių jėgos.

Šaltinis: In Defense of Communism

Vertė: Kibirkštis
  
* 1997-aisiais išėjęs animacinis filmukas, fantastinio pasakojimo pavidalu vaizduojantis Romanovų šeimą ir karalaitę Anastaziją. Valdovai rodomi, kaip nekalti ir kone šventi žmonės, revoliucija, tuo tarpu, kaip barbariškas demagogų sukurstytas padugnių maištas (vietoje Lenino revoliucijos rodomas Rasputinas, iškraipomi ir kt. istoriniai faktai, skleidžiant juodžiausią antikomunizmo propagandą). Red.