Neseniai Lietuvoje įvykus vienai
tarptautinei finansininkų konferencijai, po antrašte „Nauja
tendencija: turtingieji kuria šeimos biurus, kad dar labiau praturtėtų“
pasirodė straipsnis, aiškinantis apie iš ties įdomią madą, plintančią tarp XXI
amžiaus buržujų.
Dalykas gan paprastas – multimilijonieriai
(ypač dinastiniai), turėdami tam pakankamai lėšų, vietoje to, kad tvarkytų savo
piniginius ir šiaip ūkinius reikalus patys, šiuo tikslu samdosi atitinkamus
specialistus, žodžiu, valdytojus, veikiančius taip vadinamų „šeimos biurų“
pavidalu.
Anksčiau tokia praktika buvo labiausiai
paplitusi tarp tų, kurių bendri turtai viršydavo bent 100 mln. JAV dolerių
ribą. Tačiau dabar, anot Vilniuje viešėjusio tokias „šeimos biurų“ paslaugas
teikiančios įstaigos atstovo Filipo Vatsono, kartelė nusileido iki palyginti
kuklios 5 mln. JAV dolerių ribos.
Esmė ta, kad tokios milijonierių (ir
milijardierių) šeimynos, tiesiog skęsdamos turtuose, gali sau leisti visiškai
nieko nebedirbti, net tiesiogiai nebevaldyti turimų kapitalų, šiam reikalui pasamdant
atitinkamus tarnautojus.
Pati tendencija nėra nauja. Dauguma
transnacionalinių korporacijų, netgi dažna stambesnė vietinė įmonė būna tiesiogiai
administraciškai valdoma ne pagrindinio akcininko (ar akcininkų), o specialiai
tam tikslui samdomų vadybininkų (anglišku žargonu tariant – „menedžerių“).
Visa tai atitinka bendruosius kapitalo
vystymosi dėsnius, kuriuos dar XIX amžiuje atskleidė mums marksizmo kūrėjai.
Auganti kapitalų koncentracija įgalina kapitalistus ne šiaip išnaudoti samdomą
darbo jėgą, bet stačiai dykaduoniauti, susiformuojant ištisiems parazitiniams,
iš kuponų karpymo gyvenantiems sluoksniams.
Kad tokia tendencija stiprėja (ir plinta
net tarp smulkesnių kapitalistinių savininkų) yra tik gyvas įrodymas
monopolinio, t. y. imperialistinio kapitalizmo sistemos, ypačiai jos viršutinių
valdančiųjų sluoksnių puvimo, jų istorinio bankroto. Pati sistema išstumia
buržujus į visiškų socialinių parazitų, F Engelso žodžiais tariant, „į nereikalingų
gyventojų kategoriją“*.
Belieka atviras klausimas – kiek dar laiko
XXI amžiaus žmonija taikstysis su šia dykaduoniaujančių ir niekam (išskyrus
jiems patiems) nereikalingų socialinių parazitų klase, lobstančia svetimo darbo
sąskaita? Į jį teatsakys istorija.
Kibirkštis
Įsigalėjus globalizmui, parazituojatis kapitalizmas tapo dar agresyvesnis. Korporacija, sėdintį kitam žemės rutulio gale, "investuoja" neatsižvelgdama į ten gyvenančius žmones, tiesiog pasinaudoja. Arba supirkinėja įmones, kaip Lietuvoje ir tada visas pelnas išeina iš tos valstybės, Coca Cola, Carlsberg ir kitos.
AtsakytiPanaikinti