2018 m. kovo 15 d., ketvirtadienis

Prie Seimo – tapinoidų cirkas

Kaip žinia, pastaruosius keletą metų realias liaudies problemas keliantys socialiniai protestai retai kada tesurenka didesnes minias mat kas ateitų mitinguoti, arba emigravę, arba bijo ir nemato prasmės, ar net nežino apie rengiamą akciją. Bet štai šiandien teko matyti visai kitą vaizdą – prie Seimo susirinko bent pora tūkstančių galvų šaukti „Gėda!“ prieš esamą vyriausybę ir parlamentinę daugumą.

Sunku nepastebėti, kad šį renginuką reklamavo visas oficiozas, pradedant „Delfiu“, baigiant eile televizijos bei radijo kanalų su žymiuoju šmeižiku-intrigantu A. Tapinu priešaky. Užsipulti R. Karbauskio „Žalieji valstiečiai“, reikalauta paleisti Seimą ir rengti priešlaikinius rinkimus, esą tuo būdu  būsiąs pasiektas teisingumas. Bet kas visa tai iš tikrųjų?

Ne kas kita, kaip eilinė skirtingų klanų „razborkė“, kurios tikslas – prastumti į priešakinius valdžios ešelonus „Patriarcho“ anūką G. Landsbergį su draugais. Kuo tai baigsis, lieka atviru klausimu, bet viena, deja, aišku: kol lietuviams susivienyti į radikalius socialinius protestus dėl savo ekonominių bei kitų gyvybinių reikalų nesiseka (trūksta sąmoningumo, o svarbiausia – noro), buržujų klanams rengti sau parankius politinius šou visai gerai sekasi.

Į juos sueina, be kita ko, duonos bei žaidimų ištroškę pasyvūs socialinių tinklų „vartotojai“ kartu su kai kurių „tradicinėmis“ laikomų partijų kadriniais veikėjais, ką bekalbėti apie dalį smulkiaburžuazinės Vilniaus grietinėlės. Vaizdas – liūdnokas ir apgailėtinas. Normalūs žmonės politika nesidomi ir ja neužsiima, tai ką – ateina niekšeliai ir daro ją už juos. Ką ir matome, vieną gaują keičiant kitai sulig kiekvienais rinkimais. Sukasi ta pati debilizacijos karusėlė, o Lietuva toliau degraduoja ir išsivaikšto į keturis svieto galus. Belieka priminti didžio klasiko žodžius:

„Politikoje žmonės visuomet buvo ir visuomet bus naivios apgaudinėjimo ir apsigaudinėjimo aukos, kol jie išmoks už bet kurių dorovinių, religinių, politinių, socialinių frazių, pareiškimų, pažadų įžvelgti vienų ar kitų klasių interesus. Senos tvarkos gynėjai visuomet mulkins reformos ir pagerinimų šalininkus, kol šie supras, kad kiekvienas senas institutas, kad ir koks jis atrodytų nežmoniškas ir supuvęs, laikosi vienų ar kitų viešpataujančių klasių jėgomis.“*





Komentarų nėra:

Rašyti komentarą