Fašistinė cenzūra Lietuvoje: dėl išleistos knygos – teisiamųjų suolan

2017-ųjų kovo 8-ąją, lyg norint labai jau savotiškai paminėti Tarptautinę darbo moterų solidarumo dieną, buvo surengta keletas kratų, pradedant publicisto P. Masilionio vadovaujamų leidyklų „Politika“ ir „Mūsų gairės“ patalpomis. Dėl ko tai įvyko? Štai tų pačių metų vasarį išėjo didžiulę oficiozo isteriją sukėlusios rusų žurnalistės G. Sapožnikovos knygos „Išdavystės kaina“ lietuviškas vertimas. Mat minėtame leidinyje skatinama suabejoti dabar mūsuose priimta ir nekritikuotina 1991-ųjų sausio 13-osios įvykių versija, už kurios paneigimą savu laiku buvo nuteistas ir A. Paleckis. Prasidėjo dar vienas policinis cirkas, kuris dabar, praėjus kone metams, pereina į aukštesnę pakopą – teismo salę.

Apie tai buvo galima sužinoti vien atsivertus nuo pat ryto „Delfio“ viršutinėse rubrikose besipuikavusį straipsnį su antrašte „Propagandistės Sapožnikovos knygą išleidusiam senoliui gresia teistumas“. Tonas duodamas aiškus – štai kažkoks tai blogiukas išleido baisiai eretišką, tiesiog nedorą knygą ir už tai dabar gausiąs ko nusipelnęs – teisman jį! Taip šneka „laisvoji“ skandinaviško kapitalo „lietuviškoji“ žiniasklaida.

Kaip ne keista, viskas grindžiama LR Baudžiamojo kodekso 170-2 str., kuriuo iš esmės bandoma uždrausti bet kokią atvirą diskusiją Tarybų Sąjungos bei Tarybų Lietuvos istorijos klausimais, juolab suabejoti dabarties „demokratų“ ir „patriotų“ ideologiją grindžiančiais mitais. Tiesa, šio įstatymų prieštaravimas tiek 1992-ųjų LR Konstitucijos 25 str., užtikrinančiam teisę į nuomonę ir josios reiškimą, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10-ojo str. 1-ai daliai.

P. Masilionis

Betgi mūsų landsbergiečiams tokie dokumentai – nė motais. Užtat, kaip netrukus po minėtųjų kratų teisingai nurodė patsai Masilionis, ir turime „Valstybę ant melo pamatų“. Melo, kurį valdančioji klasė su jai parsidavusiomis politinėmis prostitutėmis, apskritai su visu biurokratiniu aparatu, ruošiasi ginti iki paskutinio. Tačiau, kaip sakoma, melo kojos trumpos ir tiesa, vienaip ar kitaip, visgi nugali.

Kad mūsiškiai policininkai, prokurorai ir dargi teisėjai, be abejo, valdžios ir, būkime tikri, ypač konservatorių nurodymais veikdami, už režimui nepatogios knygos išleidimą taip smarkiai puola net 78-erių metų amžiaus veteraną, rodo jų desperaciją. Fašistinę A. Smetonos Lietuvą primenančiomis akcijomis jie tik parodo, kokie yra apgailėtini. Juolab, kai pačios G. Sapožnikovos knygos, kaip ten bebūtų, nuslėpti nepavyko ir nepavyks – nes ji jau seniausiai išplitusi po interneto platybes.

Tokie yra faktai. Patinka jie kam nors ar ne, bet tiesa lyg yla iš maišo lenda. Ir ji lys. Nes tvirtai besilaikančio P. Masilionio byla, kaip ir prasidedąs niekšiškas jo persekiojimas, sąmoningųjų, pažangiai nusistačiusių ir tikrai, o ne lozungais patriotiškų mūsų visuomenės sluoksnių ne tik neišgąsdins, bet tiktai įkvėps tęsti darbą ir kovą dėl galutinio tiesos laimėjimo.

Kibirkštis

Taip pat skaitykite:

G. Sapožnikova. Išdavystės kaina

P. Masilionis. Valstybė ant melo pamatų