Sergejus Kurginianas. Paskutiniai laikai

2020 metai buvo mums neįtikėtinai sunkūs. Ir daugeliui iš mūsų dar netgi nesuprato, kokie sunkūs. Tik tokiu rakursu galima apmąstyti metų išdavas naujųjų metų išvakarėse.

2020-ieji: praėjusių metų apžvalga ir perspektyvos

Kaip ir kiekvienų, taip ir šių, 2020-ųjų, metų pabaiga – tai puiki proga peržvelgti bent pagrindinius praėjusio laiko įvykius. Ir šiuo atveju, be abejonės, pagrindiniu įvykiu, procesu ir šiaip akcentu, buvo (ir lieka) COVID-19 pandemija, po visą pasaulį išplitę karantininiai apribojimai ir atitinkamos socialinės, ekonominės bei kitokios jų pasekmės.

Vytautas Petkevičius. Keturi komunistai

Tarp puikių Žaliakalnio šlaitų į kalną vingiuoja skalda grįstas tvirtovės keliukas. Seku paskui didžiulį vežimą su nepaprastai sunkiu akmeniu rankose ir, vos tik arklys padusęs sustoja, tuoj pakišu jį po ratu. Bėris truputį atleidžia raumenis, pailsi ir vėl, dėdės raginamas, plėšia vežimą aukštyn. 

Vladislavas Švedas: „Sąjūdis“ vykdė Maskvos nurodymus, o Landsbergį pastatė LKP CK

Lietuvoje toliau viešpataujant melo ir cenzūros režimui 1991 m. sausio 13 d. įvykių klausimais, Landsbergių klanui ir „nepriklausomosios“ antitarybinės Lietuvos režimui nepatogūs faktai toliau lyg ylos lenda iš maišo: ką tik per rusišką internetinį kanalą „День ТВ“ pasirodžiusioje laidoje – sensacingas buvusio Burokevičiaus LKP 2-ojo sekretoriaus, Vladislavo Švedo interviu apie Tarybų Sąjungos sunaikinimą ir Lietuvos vietą šiame procese.

Landsbergistų valdžios kalėdinė dovana Lietuvai – narkotikų legalizavimas

Po 2020-2024 m. kadencijos Seimo rinkimų, į valdžią atėjo melsvai-vaivorykštinė landsbergistų koalicija su Ingrida Šimonyte priešakyje. Tarp šios valdžios tikslų – vadinamosios Laisvės partijos programinis siekis dekriminalizuoti lengvuosius narkotikus Lietuvoje. Ir koalicijos partneriai nesnaudžia: prieš pat 2020-ųjų žiemos šventes buvo žengtas pirmas žingsnis link šito įgyvendinimo...

Frydrichui Engelsui – 200

Šiandien sueina lygiai 200 metų, kaip 1820 m. lapkričio 28 d. gimė Frydrichas Engelsas (1820-1895) – žmogus, įėjęs į istoriją kaip artimiausias Karlo Markso draugas, bendražygis ir bendraautorius, vienas didžiausių visų laikų mąstytojų ir veikėjų.

Liepsningoji siela – Salomėja Nėris

Lapkričio 17-oji, eilinis lietuvių poetės, Salomėjos Nėries, gimtadienis. Nedaugelis jį temini. Bet iš mininčiųjų, dauguma pasiduoda štai tokiai schemai: „Poetė buvo gera, net geniali, bet visas tas komunizmas, toji „Stalino saulė“ – tai jau ne...“ Ir seka atitinkami išvedžiojimai – būk tai, Salomėja Nėris – „Lietuvos išdavikė“. Arba, kitu atveju – „paklydusi“ ar, sakykime, kažkieno ir kažkaip „suklaidinta“ siela... O kad „Tautos Lakštingala“ iš tikrųjų buvo idėjiškai apsisprendusi, sąmoningai atitinkamą (t. y. tarybinę, komunistinę) poziciją priėmusi ir dėl to nei kiek ne mažiau lietuviška, nei kiek ne mažiau patriotiška, asmenybė – tai tiesa, kurios nei literatūriniai, nei akademiniai „nepriklausomosios“ Lietuvos miesčionys negali sau leisti pripažinti. Tad būtent šią poetės pusę ir reikėtų nušviesti. Šiuo tikslu dabar siūlome „Kibirkšties“ skaitytojams susipažinti su Salomėją Nėrį asmeniškai pažinojusio rašytojo, Aleksandro Gudaičio-Guzevičiaus memuariniu straipsniu – „Liepsningoji siela“.

Sergejus Kurginianas. Tarybinis palikimas kaip išsigelbėjimas nuo pražūties

Argi norint kalbėti apie pražūtį neužtenka to, ką matome savo pačių akimis? Ką gi, tada laukite naujų jos besiartinimo įrodymų arba apdainuokite kaip gėrį akivaizdžiai atslenkančią postistorinę tamsą (koronavirusą ir t. t. ir pan.).

Spalio revoliucijai

Brangūs draugai! 

Prieš 103 metų, 1917-ųjų lapkričio 7-ąją (pagal senąjį kalendorių – spalio 25-ąją) tuometės Rusijos sostinėje, Petrograde, prasidėjo Didžioji Spalio socialistinė revoliucija – epochinis lūžis, iš kurio gimė pirmoji žmonijos istorijoje ne išnaudotojų, bet darbo valstybė: Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga (TSRS). 

JAV prezidento rinkimai: kokia baigtis būtų geriausia pasauliui?

Bene opiausia pasaulinės politikos aktualija – lapkričio 3 d. prasidėjęs ir iki šiol besitęsiantis Jungtinių Valstijų prezidentinių rinkimų šou: mums prieš akis – ne šiaip Džou Baideno ir Donaldo Trampo, Demokratų ir Respublikonų partijų, bet dviejų Vakarų pasaulio valdančiųjų sluoksnių stovyklų – postmodernistinių arba (grubiai šnekant) liberastinių, su finansiniu kapitalu susirišusių, ir modernistinių arba konservatyviųjų, apie pramoninį, labiau nacionalinį kapitalą susitelkusių jėgų – tarpusavio kova.

„Janki, namo!“ – Bolivijoje į valdžią sugrįžta Evo Moraleso pasekėjai

Ir Lietuvoje, ir Rytų Europoje keliaklupsčiauti prieš Jungtines Valstijas ir šiaip bučiuoti ponams batus – per paskutinius 30 metų nusistovėjusi norma. Kitaip yra tolimoje Pietų Amerikoje esančioje Bolivijoje: čia, po 2019 m. JAV CŽV palaikyto fašistinio valstybės perversmo, į valdžią sugrįžta tada neteisėtai nuversto kairiųjų prezidento, Evo Moraleso, pasekėjai. Kas jie tokie ir kas čia atsitiko?

Popiežius Pranciškus – už vienalytes partnerystes: ką tai reiškia?

Popiežius Pranciškus atvirai pasisakė, kad palaiko vienalyčių partnerysčių institutą. Natūraliai kyla prieštaringos reakcijos: vieniems tai patinka, kitiems – nepatinka. Vyksta diskusija, ginčas. Šio ginčo reikšmė neginčytina tiek tikintiems, tiek netikintiems – visiems. Ir todėl vertėtų išsiaiškinti: ką gi iš tikrųjų reiškia šis popiežiaus pasisakymas?

Sergejus Kurginianas: vienintelė alternatyva technokratinei diktatūrai – komunizmas

Vakcinacija kai kuriais atvejais gali tik sustiprinti susirgimą arba pavojingai jį modifikuoti, naujoje dokumentinio ciklo „Koronavirusas – jo tikslas, autoriai ir šeimininkai“ serijoje teigia politologas, judėjimo „Laiko esmė“ lyderis Sergejus Kurginianas.

„Čipolino“ autoriui, rašytojui Džaniui Rodariui – 100

Prieš šimtą metų, 1920 m. spalio 23 d., gimė vedantis italų rašytojas, jau keleto vaikų kartų tiek savo tėvynėje, tiek visame pasaulyje numylėtinis, Džanis Rodaris. Daug kam jis žinomas kaip „Čipolino nuotykių“, „Dželosomino melagių šalyje“ ir daugelio kitų knygų autorius, bet pažvelgus į jo biografiją paaiškėja, kad už jo kūrybos būta didžiulio gyvenimiško patyrimo, o svarbiausia – siekio ne linksminti vaikus, bet mokyti juos žvelgti į gyvenimą atvertomis akimis ir juose žadinti kūrybinį pradą.

Valinskas prieš Tomaševskį: klouno „pajuokavimas“ ar išsiliejusi fašisto tulžis?

Kone visa Lietuva aptarinėja, kaip „Delfio“ studijoje šoumenas, buvęs „klounų partijos“ lyderis ir liūdnai pagarsėjusios 2008-ųjų „naktinės reformos“ bendraautorius Arūnas Valinskas pareiškė, kad, atseit, tokius kaip Lietuvos lenkų lyderį Voldemarą Tomaševskį „reikia šaudyti“... Ir nors nekeista, kad pastarasis Valinską padavė į teismą, įdomu yra tai, kad šis Valinsko pasisakymas sulaukė jau ir prezidento Nausėdos, ir premjero Skvernelio pasmerkimo. Iš tiesų – kaip šitai suprasti?