Valinskas prieš Tomaševskį: klouno „pajuokavimas“ ar išsiliejusi fašisto tulžis?

Kone visa Lietuva aptarinėja, kaip „Delfio“ studijoje šoumenas, buvęs „klounų partijos“ lyderis ir liūdnai pagarsėjusios 2008-ųjų „naktinės reformos“ bendraautorius Arūnas Valinskas pareiškė, kad, atseit, tokius kaip Lietuvos lenkų lyderį Voldemarą Tomaševskį „reikia šaudyti“... Ir nors nekeista, kad pastarasis Valinską padavė į teismą, įdomu yra tai, kad šis Valinsko pasisakymas sulaukė jau ir prezidento Nausėdos, ir premjero Skvernelio pasmerkimo. Iš tiesų – kaip šitai suprasti?

Gi Valinskas teigia, kad jo žodžiai tebuvo „išimti iš konteksto“, kad iš tikrųjų jisai nei kvietęs susidoroti su Tomaševskiu, nei apskritai skatinęs prievartą... Dar daugiau: jisai tvirtina, kad čia tiktai „pajuokavo“: atseit, „sušaudytyti“ – tai tik humoristo išsireiškimas, kurio protingi piliečiai neturėtų išiminėti iš konteksto. Tuo tarpu tie, kurie pono Valinsko ištarose įžvelgia kažką daugiau, kaip nekaltą klouno „pajuokavimą“ – tai tikriausiai „Kremliaus agentai“ ar šiaip „vatnikai“...

Tokia yra Valinsko ir jo draugų pateikiama versija.

Tačiau pakanka pasižiūrėti „Delfio“ studijoje vykusio pokalbio įrašą – ir vien iš jo akivaizdu (tarp kitko – ir iš konteksto, ir iš Valinsko laikysenos, ir iš intonacijos, ir viso kito), kad Valinskas visiškai nejuokavo. Galbūt, šitaip šnekėdamas, jisai ir nesiūlė tiesiog eiti ir šaudyti Tomaševskį bei į jį „panašius“. Bet kad Valinskas šiuo pasisakymu tvirtino, kad taip „reikėtų“, žodžiu – kad taip daryti normalu ir pageidautina – neturėtų kelti abejonės.

Taigi, viskas aišku: Valinskas pasakė tai, ką pasakė, ne juokaudamas, o išliedamas savo, kaip fašisto, tulžį, t. y. išreikšdamas tai, ką jisai norėtų matyti kaip normą Lietuvoje. 

Ir šiuo požiūriu kalbėti reikia ne apie tai, geras Tomaševskis ar blogas (pastarojo veikla ir pozicijos, žvelgiant iš mūsų pozicijų – švelniai tariant, kelia abejonių), bet apie tai, kokia formuojama atmosfera.

Daugeliui mūsų turėtų būti žinoma, kad tokie ir panašūs pasisakymai Lietuvoje nėra retenybė. Ypač nuo 2014 m., kai Ukrainoje laimėjo maidanas ir prasidėjo karas Donbase, visokiausi šiaudiniai „patriotai“ – pradedant vaivorykštinio ES „gėrio“ nešėjais ir baigiant atvirais neofašistais – ėmė atvirai aiškinti, kaip Lietuvoje, atseit, turi būti naikinami „koloradai“, „vatnikai“ ir visokie kitokie „netikėliai“.

O Tomaševskis konservatoriams toksai gi yra: ir ne tik todėl, kad buvo prieš porą metų Gegužės 9-ąją būtų buvęs pastebėtas su Georgijaus juostele (tai, juo labiau, tebuvo jo oportunistinis „pijaras“ rusakalbiams rinkėjams), bet todėl, kad paskutinius 4-erius metus palaikė LŽVS vyriausybę, žodžiu – prisidėjo prie jėgų, neprileidusių konservatorių prie vyriausybės vairo.

Todėl dabar ir Andrius Tapinas, ir kiti landsbergizmo adeptai, lyg šunys, gavę iš šeimininko „fas“ komandą, puola šį „tautos priešą“.

Ir atrodytų – nieko ypatingo. Nes – kaip minėjome – tokie vieši siundymai ant tariamų išdavikų, nelojalų ir panašių, pas mus yra tapę norma. Tačiau šįsyk įdomiau, kadangi dėl Valinsko pasisakymo jau ne tik iškelta byla prokuratūroje, bet jį pasmerkti suspėjo ir prezidentas, ir premjeras.

Tiesa – Skvernelis, būdamas „valstiečiu“, turi paremti Tomaševskį kaip LŽVS partnerį parlamente. Ir šiuo požiūriu intrigos maža. Kitas reikalas – Gitano Nausėdos laikysena, kai pastarasis yra ne kartą pasireiškęs kaip konservatorių šalininkas. Ir nors pasmerkimo motyvai diskutuotini, pats faktas – kad Valinską jis pasmerkė.

Vis dėlto, esminis klausimas yra tas – ar Valinskas bus nuteistas, ar išteisintas? Tai, aišku, atviras klausimas, į kurį teatsakas laikas. Tačiau šio klausimo išsprendimas bus neabejotinai svarbus – jis reikš arba bent kažkokių Lietuvoje esančių padorumų liekanų pergalę, arba – kas taipogi neatmestina – eilinį sykį, kai fašistuojantiems „patriotams“ leidžiama nebaudžiamai siautėti.

Kibirkštis