Šiuolaikinis Europos jaunimas jau nebežino, kas toksai Leninas, o sąvokos „socializmas“ ir „komunizmas“ sutinkamos priešiškai, rusiškai naujienų agentūrai „Krasnaja Vesna“ duotame interviu teigė neseniai iš gyvenimo išėjęs italų žurnalistas, rašytojas ir visuomenės veikėjas Džiuljeto Kjeza. 150-ojo Vladimiro Iljičiaus Lenino jubiliejaus išvakarėse duotame interviu – velionio Kjezos mintys apie visuomeninės-politinės minties krizę Europoje ir pasaulyje, laikiną Lenino ir TSRS palikimo netekimą bei tai, kaip susigrąžinti, ką praradome.
„Krasnaja Vesna“: Kaip Jūs manote, koks turėtų būti idealus Lenino gimimo 150-mečio paminėjimas Rusijoje?
– Vladimiras Iljičius Leninas buvo vedantis intelektualas, vedantis politinis lyderis. Aš manau, kad jis užima garbingą vietą Rusijos istorijoje. Ir šia prasme jis nusipelno plačiųjų liaudies masių pagarbos.
Valstybinė valdžia privalo atsižvelgti į istoriją. Leninas tiesiogine to prasme yra esminė figūra Rusijos istorijoje.
Krasnaja Vesna: Ką Jums asmeniškai reiškia Lenino asmenybė?
Jis buvo žmogus, kuris eksperimentavo. Ne vienas, o kaip judėjimo vadovas. Jisai ieškojo formų organizuoti liaudies mases kovai šių pačių masių interesams ginti. Šis istorinis patyrimas priklauso ne tik Rusijai, bet visai žmonijai.
Tai buvo tam tikras istorijos laikotarpis, kuriame viešpatavo tam tikros koncepcijos. Tai buvo masinių partijų iškilimo laikotarpis. Leninas turėjo savą šio proceso viziją.
Jei paklausiu žmonių ant gatvės, kas toksai Leninas, tuomet iš šimto tik vienas ar du tesugeba atsakyti.
Jis siekė sukurti komunistų partiją kaip karinį būrį. Revoliucijos pergalei tai buvo lemiama idėja. Jei nebūtų buvę bolševikų partijos, kurią sukūrė būtent Leninas, nebūtų buvę ir jokios revoliucijos.
Bet tas laikas jau praėjo. Šios masės nebeegzistuoja. Dabartinėmis sąlygomis pakartoti tai, kas pavyko Leninui – neįmanoma. Dabar reikia ieškoti naujų priemonių jau ne tik darbininkijos, bet plačiųjų gyventojų sluoksnių interesams apginti.
Dabar nėra nei partijos, nei organizacijos, nei idėjų, kurios būtų suprantamos plačiosioms masėms. Mes randamės kitoje visuomenės būklės fazėje. Tačiau Vladimiro Iljičiaus mokymas gali būti panaudotas naujose sąlygose, atsižvelgiant į visus įvykusius pokyčius.
„Krasnaja Vesna“: Tarybų Sąjunga buvo Lenino minties kūdikis ir pačiu savo egzistavimo faktu patvirtino pasaulinę-istorinę šios asmenybės reikšmę. TSRS daugiau nebėra. Kaip Jūs manote, ar teisingos visuomenės idėja prarado savo populiarumą pasaulyje?
– Deja, aš nežinau. Įdomus klausimas, kiek dabar iš 7 mlrd. žmonių pasaulyje žino Leniną? Tai, kas įvyko antrojoje XX amžiaus pusėje, buvo vakarietiškosios koncepcijos dominavimas. Taigi, negaliu spręsti, kiek Vladimiras Iljičius pažįstamas naujajai kartai.
Atvirai šnekant, kadangi esu italas, galiu pasisakyti, kokia sąmonė vyrauja Italijoje ir Europoje. Naujajai kartai TSRS egzistavimo patyrimas praktiškai yra išnykęs. Jo tiesiog nėra! Jei išeinu į gatvę paklausinėti žmonių, kas toksai Leninas, tai iš šimto žmonių atsakyti gali vos vienas ar du. Supratimą apie Leniną dar turi elitas. Bet tai yra labai siauras ir mažas elitinis sluoksnis.
„Krasnaja Vesna“: Aišku: kad kažkaip būtų galima pakeisti situaciją, privalo pasikeisti istorinis kontekstas. Lenino idėjos taps populiarios tiktai tada, kada teisingumo idėja vėl apims plačius gyventojų sluoksnius. Ar Jūs matote kokį nors kelią teisingumo idėjoms išpopuliarėti, tarkime, Italijoje, Europoje, visame pasaulyje?
– Pirmasis žingsnis, kurį būtina žengti, norint judėti šiuo keliu, yra sukurti masinės informacijos priemonę, kuri šias idėjas skleistų.
Jokios šių informacinių srautų skleidimo sistemos nėra. Visos masinės informacijos priemonės yra pasaulio ir liaudies priešų rankose.
Mes esame pradiniame Lenino idėjų skleidimo etape. Realiam revanšui, kontrpuolimui, reikia sukurti savą informacijos srautą. Kol kas šitai nėra padaryta. Esamu momentu visi informacijos srautai yra priešų rankose.
„Krasnaja Vesna“: Kaip Jūs galvojate, ar XXI amžiuje Lenino vardas bus pamirštas, ar, žmonijai einant į globalinį akligatvį, vis labiau ir labiau populiarės?
– Aš nemanau, kad Europoje situacija tokia kritiška, kaip Afrikoje, Lotynų Amerikoje arba Azijoje. Žinoma, dabar išpopuliarinti Lenino vardą Vakaruose – sunkiai pasiekiama.
Galbūt, akivaizdžiai ateinanti globalizacijos krizė pakeis žmonių požiūrį. Bet tai bus labai sunkus ir liūdnas procesas.
Šiai dienai socialistinės revoliucijos idėja nepopuliari. Žmonės apie tai tiesiog nežino, jiems tai jau tolima ir nesuprantama praeitis.
Žodžių „socializmas“ ir „komunizmas“ Vakaruose tarti negalima.
Vakaruose vyrauja priešiškumas komunistinėms idėjoms. Terminai „socializmas“ ir „komunizmas“ priimami neigiamai. Vakaruose tai yra įžeidžiantys žodžiai.
Grįžti į normalią filosofinę diskusiją apie skirtingas prieigas pakeisti visuomenę, apie visuomenės reformavimą revoliuciniu būdu, kol kas neįmanoma. Viskas! Tai jau kita epocha.
Negalima tarti šių žodžių, lyg būtų šnekama apie kažką realaus. Didžiajai gyventojų daugumai, šie terminai neegzistuoja! Mano požiūriu, jau vyrauja kitas leksikonas. Kad vyktų diskusija jūsų klausimais, reikia arba sukurti, arba atkurti tam tikrą išnykusį žodyną.
„Krasnaja Vesna“: Tai yra, būtina transliuoti tam tikrą diskursą, kuriame Lenino idėjos būtų suprantamos, o tada ir bus galima jas skleisti?
– Taip, būtent!
„Krasnaja Vesna“: Kaip Jūs manote, ar Leninas buvo laimingas?
– Aš manau, kad taip. Jis laimėjo. Viskas, ką apie jį žinau: jis buvo labai stiprus mąstytojas, ne tik politinis lyderis, bet ir mąstytojas. Jis kūrė.
Visi žmonės, sukūrę kažką įdomaus, buvo laimingi. Kadangi jie darė tai, ką skaitė esant teisinga bei reikalinga. Todėl aš manau, kad jisai buvo laimingas.
„Krasnaja Vesna“: Tai yra, jis buvo kūrėjas?
– Jis buvo kūrėjas. Kalbu apie tai remdamasis savo paties įspūdžiais. Kai darau kažką įdomaus, būnu laimingas. Štai ir viskas! Ir jis – irgi!
„Krasnaja Vesna“: Ačiū!
Šaltinis: ИА Красная Весна
Vertė: Kibirkštis
Su darbo žmonių švente!
AtsakytiPanaikinti