Paremsime mokytojus, paremsime save!

Viena profsąjunga atlieka savo tiesioginę pareigą, pasinaudojusi teisėmis, kurios deklaruotos Lietuvos Konstitucijoje, aukštesnėse Europos Sąjungos Direktyvose ir  Visuotinėje Žmogaus Teisių Deklaracijoje.

Mokytojai pirmieji persisotino nuolat „kabinamais makaronais“ ir, nenurodę jokių terminų, visiškai nutraukė darbą. Iškelti, nors ir kuklūs, bet labai konkretūs reikalavimai.

Gobšuolių valdžia nepratusi, kad kas nors be jų pritarimo pradėtų kažko reikalauti kitaip, nei badavimu, vienišais piketais, mitingais ar „streikais“ nedarbo dienomis.

Gavę smygį nuosavon  sėdynėn, dailiai nudegusioje soliariumuose ar šiltuose kraštuose, pradėjo nejaukiai bruzdėti. Įprastinės priemonės nepadėjo, teko net kelis, tipo, ministrus paaukoti. Kurių tik tiek kaltės, kad pernelyg entuziastingai ir nuolankiai vykdė tai, ko iš jų reikalauta. Dabartinė valdančioji klika, greičiausiai, dar ir dabar nesupranta, kodėl visiems kitiems iki jų pavykdavo nuleisti kanalizacijon tuos nedrąsius atomizuotos tautos bandymus ką nors išprašyti ir sau.

Padėsim jiems susivokti. Jei konservatoriai su liberalais tuos bent kiek vieningesnius „pirstelėjimus“ slopindavo tuoj pat, panaudodami visas turimas fizinio ir moralinio poveikio priemones, tai socdemai su visokiais darbiečiais ir pan. paprasčiausiai kiek atleisdavo kilpas ant  kaklo. Tiesiog du skirtingi stiliai – vienas landsberginis – uh, jūs sovietiniai, kgbynas, rusai puola, kitas – brazauskinis – step by step. Abiem lyderiams pakako turimo proto aštrumo ir socialinių procesų išmanymo, kad laiku reaguotų į kylančius bruzdesius. Šią patirtį, kiek sugebėdami, perėmė jų mokytiniai  - tiek ponai Kirkilas su Butkevičium, naudodami populiarų oralinį metodą, tiek ponas Kubilius su guminėmis kulkomis ar vandens patrankomis. Šioks toks stabilumas laikėsi. Nugalėtieji paliekinėjo šalį, o tai tik į naudą valdančiajai klasei – ukrainiečiai ir kitokie aptarnaus nuolankiau.

Naujoji valdančiųjų pamaina ir naujoji politinių „influencerių“ karta akivaizdžiai stokoja ne tik žinių bei originalumo, bet net ir politinės savisaugos instinkto. Neklausydamas išmintingų pačios ekscelencijos žodžių, ponas ministeris-pirmininkas Skvernelis maloniai stulbina verslininkus, viešai sutikdamas su visais jų egoistiniais reikalavimais, ir, nevykusiai mėgdžiodamas profesorių, bando paniekinti mokytojus bei mulkinti likusią dar dirbančią liaudį.  Ponas Kerbauskis, ko gero, ignoravo pono Kirkilo patarimus ir tikėjosi, kantriai išlaukęs, saugiai tęsti Lietuvos politikų tarpe jau tradiciniu tapusį įprastą neapgalvotų „reformų“ kelią, pažadais ir pažadų pažadais palaikant stabilumą a la Putin. 

Tačiau iki šiol snaudusi opozicija, matyt paties prof. Landsbergio ar pono Kubiliaus paraginta, staiga pabudo ir nusprendė parodyti šeimininkams, kad jie „krūtesni“ už likusius.  Nesnaudžia ir kai kurie būsimų rinkimų kandidatai, siūlydami sukabintų rankelių „profsąjungų kelią“.

Kad tik tie runkeliai vietoj „Marija, Marija, palengvink vergija“, nesusigalvotų užgiedoti „Pirmyn, vergai nužemintieji..“

Greitai sužinosim, kiek yra Lietuvoje profsąjungų su „pautais“ (atleiskite, merginos). Ir kaip supranta žodį solidarumas, ne tik Kęstučio Jukniaus „Solidarumo“ nariai, bet ir visi kiti Lietuvos dirbantieji.

O kol kas parama eurais už mus visus kovojančiai mokytojų profsąjungai pervedami į LŠDPS streiko fondo sąskaitą: LT 26 7300 0101 4205 0753

Parašė: Pranas Girkaitis