Bene šviežiausia dabarties aktualija – žinia
apie Algirdo Paleckio suėmimą. Vos tik prieš keletą dienų įvyko kratos buvusios
„Jedinstvo“ organizacijos lyderio Valerijaus Ivanovo namuose, netrukus lyg yla
iš maišo išlindo ir masinės (dez) informacijos kanalais nuskambėjo miglotas
pasakojimas apie tariamą „Rusijos šnipų tinklą“, kuriam esą priklausąs ir nuo
spalio mėnesio paslapty kalinamas (!) Paleckis.
Kas čia vyksta?
Pradėkime nuo tam tikrų įvadinių pastabų
apie šį žmogų – paskui pereidami prie pačio reikalo.
Pirma, tai A. Paleckis – kokie bebūtų apie jį susiformavę
stereotipai – su marksizmu, socializmu ar komunizmu turi mažai, arba nieko
bendro. Iš esmės tai yra (savo deklaruojamomis pozicijomis) proputiniškos
orientacijos socialdemokratas, kadaise kažkiek paflirtavęs su marksistinėmis
idėjomis, kaip jau mirusiojo SLF‘o viešasis veidas. Jam kapitalistinės Rusijos „Russkij
mir“ (rusiškojo pasaulio) ideologija yra žymiai artimesnė, negu kokios tai
lenininės revoliucijos. Todėl jam priskiriama „bolševiko“ etiketė (kaip ir eilė
kitų) – mažų mažiausiai nekorektiška bei klaidinanti.
Antra – yra daugiau ar mažiau žinoma, kad, kaip laisvai samdomas
žurnalistas, analitikas bei įvykių komentatorius (be abejo, kritiškas dabarties
Lietuvos režimo vykdomos politikos – ypač užsienio – atžvilgiu) A. Paleckis už
savo darbą gaudavęs pinigų iš atitinkamų Rusijoje veikiančių fondų.
Kažkam tai gali patikti, kažkam – ne. Vieni
juo žavisi, kaip „kovotoju prieš sistemą“. Kiti keikia, kaip tariamą „Kremliaus
agentą“. Mums, kaip marksistams, ši personalija, kad ir su buvusiu jos „kairuolišku“
posūkiu – didesnių simpatijų nekelia. Jis mums – ne bendražygis. Tačiau tokie
ar kitokie vertinimai šiuo atveju neturi jokios dalykinės reikšmės.
Kodėl?
Patinka A. Paleckis kam ar nepatinka,
tačiau žmogus paprasčiausiai gyveno kalbėdamas, rašydamas ir rinkdamas (kiek
tai žinoma ir galima numanyti) viešai prieinamą informaciją – tiesa,
pateikdamas ją esamam Lietuvos režimui nepalankiu kampu. Betgi tai niekur ir
jokiu įstatymu (kol kas...) nedraudžiama. Tuo tarpu apie kažkokią tai prieigą
prie įslaptintų, konfidencialių informacijos šaltinių (kurie būtų perduodami
atitinkamoms užsienio struktūroms) čia kalbėti bene juokinga turint omeny, kad
A. Paleckio esama viešo ir dargi „padoriosios“ miesčionijos akyse stačiai „kritusio“
asmens. Realiai šnipinėti – nors ir labiausiai to norėdamas – jis nebūtų turėjęs
nei ko, nei kaip.
Tad kurgi tasai „šnipinėjimas“?
Anot
mūsų žvalgybininkų (žr.: 1) konferenciją
Generalinėje prokuratūroje; 2) pokalbį
Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“), „šnipinėjimą“ gali reikšti net viešai prieinamos informacijos rinkimas,
tad A. Paleckis – net jei ir nepriėjo prie įslaptintų duomenų – laikytinas „šnipu“,
jei tik šią medžiagą rinko (valdžiai nepatinkančioms) užsienio įstaigoms.
Aišku, tokie keisti kriterijai taikytini tikriems ar tariamiems rusų agentams;
Vakarų įstaigoms atidirbinėjančių veikėjų niekas nė liesti neketina (žr.: Rolandas Paulauskas. Lietuvoje
veikia užsienio valstybės agentai).
Pagal tokią tvarką „šnipinėjimu“ gali būti
apkaltintas praktiškai bet kas, ką tenorės „parišti“ Seimo, VSD ar Generalinės
prokuratūros viršūnėse dirbantys veikėjai. Pvz., kad ir medžiagą rašto darbui,
prezentacijai ar šiaip kokiam atsiskaitymui renkąs studentas galėtų
(vadovaujantis tokia logika) būti prilyginamas „šnipui“. Žodžiu, užtenka kažkam
turėti tam intereso, panorėti, truputėlį pajudinti užpakalį – ir štai bus „kepama“
dar viena tariamo „šnipinėjimo“ byla. Tame – dalyko absurdas.
Tačiau ties tuo dar niekas nesibaigia, o
tiktai prasideda.
Žvelgiant giliau, neišvengiamai prieinama
visiškai realių, ne tokių jau absurdiškų interesų, kurie reiškiasi pačiose
valdžios ir jos represinių struktūrų (VSD, AOTD, policijos ir t. t.) viršūnėse:
pradedant tuo, kad reikia imituoti darbą, baigiant visiškai tikėtina aplinkybe,
kad tikrieji „rusų agentai“ bus tie, kurie garsiausiai apie juos šaukia (pvz., Rasos Juknevičienės brolio
biznis Rusijoje); nepamirškime ir to, kad artėja rinkimai, braška Sauliaus
Skvernelio sostas (kurio matomai užsigeidę konservatoriai...), tad kažkoks
naujas „šou“ gali visai praversti...
Čia A. Paleckis parenkamas tapti šio
korumpuoto režimo auka, nes – nustumtas Lietuvos buržuazinio politikavimo užribin
ir, be to, turėdamas kažkokių finansinių saitų su rusiškomis agentūromis – jis
duoda bent kažkokią minimalią faktinę bazę, kurią gerokai „pritempus“ galima
pradėti vaizduoti tai, kaip „šnipinėjimo“ atvejį (juk stačiai „ne prie ko“
esančio žmogaus šiuo atveju, norint įžiebti didesnį skandalą, jie tikriausiai
neimtų).
Ar A. Paleckis bus nuteistas, ar ne –
lieka atviru klausimu. Nors pats jo sulaikymo (nuo spalio mėn.), kaip ir to
nutylėjimo faktas leidžia spėti, kad taip. Kokios situacijos detalės,
atsiskleis tik ilgainiui. Tačiau jau
dabar aišku kaip diena, kad vyksta susidorojimas, kuriuo bus sukurtas aiškus
precedentas ateičiai: kas tik neįtiks valdančiajam režimui, tas galės nei iš
šio, nei iš to tapti „šnipu“. Kas dar kartą rodo dabarties buržuazinės
Lietuvos virtimą į graudžiai juokingą kreivų veidrodžių karalystę, kurios melu
palieka tikėti vis mažesnė ir mažesnė dalis jos piliečių.
Nei kiek nebus keista, jei vykstantis
persekiojimas tik padidins paties A. Paleckio populiarumą. Nes joks sveiko
proto ir dvasios žmogus, žinąs lietuviško gyvenimo tiesą, nebus linkęs tikėti
pasaka apie „išaiškintąjį šnipų tinklą“... Ir tai – visiškai nepriklausomai nuo
A. Paleckio pažiūrų, nuo jo motyvų, nuo jo dorybių ar niekšybių. Šiuo atveju jį
privalome palaikyti visi. Juk ką gali žinoti – kas bus sekančia mūsiškės „demokratijos“
valdovų auka?..
Šiuo retoriniu klausimu ir baigsime, nes
juo – viskas pasakyta.
Kibirkštis
Gal kas žino:kur dabar Algirdas Paleckis randasi, ta prasme kur jis "sėdi ? Kitas klausimas, gal yra koks fondas jam paremti?
AtsakytiPanaikinti