Pro memoria Žaliesiems

Kadais, dar 1987 m. įsteigta „Atgajos“ bendrija. Po metų – klubas „Žemyna“.  Tai buvo Lietuvoje negirdėto, neregėto žaliųjų judėjimo pradžia. Parašų rinkimas prieš naftos platformų statybas Baltijos jūroje prie Nidos, grandiozinis plaukimas Nemunu su tūkstančius rėmėjų sutraukiančiais mitingais pastovio vietose ir, žinoma, 1988 rugpjūčio 2 dienos Kauno Santaka.

Net popiežiams nepavyko sukviesti tiek pasekėjų, kiek susirinko paklausyti ir pamatyti visų Žaliųjų lyderio Sauliaus Griciaus (1963-1991). 

Tuo metu absoliučiai visiems būsimos nepriklausomos Lietuvos piliečiams gerai pažįstamo jaunuolio. Kurio dvasios stiprybė, neišsenkanti energija ir toli į ateitį žvelgiantis protas suvienijo tuometinio jaunimo ir ypač studentijos pastangas kovai už švarią gamtą. Ir sustabdė Kaišiadorių hidroakumuliacinės elektrinės statybą, neleido užgriozdinti skvero prie Gertrūdos bažnyčios ir išviešino aplinkos teršimo apimtis bei priežastis.

Šie ir kiti, čia nevardinti, didingi anų laikų darbai yra ta apdžiuvusi šakelė, ant kurios jau beveik 30 metų kybo pernokę, nors ir žali vaisiai  – Žaliųjų partija, Žaliųjų judėjimas, bendrijų liekanos ir panašūs, kur žalioji idėja pasireiškia tik tuo vieninteliu būdvardžiu. „Atgajos“ klubo pagrindinė akcija – susirinkti prie S. Griciaus kapo jo mirties datą, visų kitų – gavus komandą, pasmerkti nurodytus taikinius ar palaikyti kokią eilinę paplūdimių pertvarką. 

Tačiau visišką žaliųjų impotenciją geriausiai simbolizuoja Žaliųjų-valstiečių partijos deleguotas aplinkosaugos ministras K. Navickas - „Atgajos“ narys nuo 1988m., net buvęs jos pirmininku 1995-1998 m. Jei vien tai, kad jis, atseit autoritetingas gamtosaugininkas, nesugeba organizuoti Lietuvos miškų apsaugos nuo užmarių plėšikų, nepajėgia sustabdyti senamiesčių užgriozdinimo įvairiausiais šiuolaikiniais statiniais  sako pakankamai. Bet žaliosios idėjos išdavystės viršūnė yra tai, kad jis, turėdamas panosėje (Kauno Energetikos institute) geriausią pasaulyje šiukšlių problemos sprendimą – plazminio išdujinimo technologiją, patylomis remia svetimas kišenes pildančias šiukšlių deginimo gamyklas.

Kol Das Kapital vykdo savo prigimtinę funkciją ir verčia preke viską, ką tik gamtoje pamato (žr. K. Marksas. Kapitalas. T. 1), imkite savo sidabrinius ir ilsėkitės ramybėje Lietuvos „žalieji“ su jums prijaučiančiais. Jums nebepadės ne tik kilogramai Viagros, bet ir gorilos „kiaušių“ persodinimas. Tuoj, tuoj bus legalizuota žalia „žolytė“, tuomet ir šitokie rašinukai jūsų nebetrikdys. Jei ir pasieks.

Parašė: Pranas Girkaitis