Vladimiras Iljičius Leninas (poema)

1870 m. balandžio 22 d. gimė legendinis revoliucionierius, Tarybų valstybės įkūrėjas VLADIMIRAS ILJIČIUS LENINAS. Visas jo gyvenimas – pavyzdys didžiausios energijos, neišsenkamos dvasios jėgos, begalinio atsidavimo komunizmo, pačios žmonijos išvadavimo reikalui. Kartu tai pavyzdys genialaus teorijos ir praktikos vienumo, kūrybiškai išvystant marksizmą, įgalinant pirmosios pasaulyje proletarinės revoliucijos laimėjimą. Epochinė Lenino istorija įamžinta nesuskaitomoje daugybėje meno bei literatūros paminklų. Tame tarpe – Vladimiro Majakovskio poemoje „Vladimiras Iljičius Leninas“. Šiandienos proga ją ir siūlome paskaityti (atsisiųsti PDF).

Vienas žymiausių rusų poeto V. Majakovskio (1893-1930) šedevrų – poema „Vladimiras Iljičius Leninas“, pradėta rašyti 1923-iųjų metų gale, o užbaigta 1924-ųjų spalį, po Lenino mirties tų pačių metų sausį. „Lenino paveikslas šioje poemoje yra paveikslas visų tautų vado, kovotojo už visų pavergtųjų išvadavimą ir laimę“[1] – rašė Majakovskio veikalą į lietuvių kalbą išvertęs poetas T. Tilvytis (1904-1969).

Iš tikrųjų – poemoje duodamas platus, tiesiog epopėjinis revoliucinio proletariato mokytojo ir vado gyvenimo vaizdas. Dar daugiau, prie jo privedusios istorijos įvykių, tarptautinio komunistų ir darbininkų judėjimo vaizdas. Neginčytiną meninį meistriškumą papildo gilus autoriaus idėjiškumas, įsijautimas į Lenino gyvenimo kelią, kuriuo žymia dalimi gyveno ir pats Majakovskis.

Kaip klasikinis poetinis kūrinys, o taip pat ir kaip istorinis paliudijimas, Majakovskio poema apie Leniną nepraranda aktualumo dabar, XXI amžiuje, žmonijai susiduriant su tokiais pat ir netgi dar sunkesniais iššūkiais, kaip XIX-XX šimtmečių sandūroje, kurioje gyveno ir kūrė, kovojo ir dirbo Leninas.

Mokytis istorijos pamokų, semtis iš praeities dvasinio, moralinio įkvėpimo šiandienai, kuomet ryškėja būtinumas naujai pastatyti ant kojų ne taip jau seniai parblokštą ant menčių komunistinį judėjimą, kuris eilėje šalių ir vėl kyla. Majakovskis neklydo: Leninas – buvo, Leninas – tebėr, Leninas – buvo ir bus!“[2]

Atsisiųsti poemos tekstą: Vladimiras Iljičius Leninas

---

[1] T. Tilvytis. Raštai. T. 3. V., 1955, p. 443. 
[2] V. Majakovskis. Eilėraščiai. Poemos. Pjesės. V., 1986, p. 60.