Pasaulinė Profsąjungų Federacija (PPSF),
savo 92-ų milijonų narių iš viso pasaulio vardu šios didžios dienos proga
sveikina visus darbininkus gyvenančius, dirbančius ir kovojančius kiekviename
žemės kampelyje. Nepaisant mūsų priešų pastangų, Gegužės 1-oji buvo ir bus
fakelu tiek vakarykštėse, tiek rytojaus kovose. Gegužės 1-oji turi būti žinia
pasipriešinimo buržuazijai, imperialistams ir jų tarptautinių sąjungų
politikai.
Tuo pačiu Čikagoje 1886-aisiais pralietas
darbininkų kraujas primena mums mūsų dabartinę pareigą; jis primena mums, kad
niekas neduodama dykai; kad kiekviena mūsų klasės iškovota teisė ar laisvė buvo
pasiekta pasiaukojimu, konfliktais ir organizuota kova.
Šiandien, kol technologinė ir mokslinė
pažanga žymiai prisidėjo prie visuomeninio turto išaugimo, mūsų klasės
pragyvenimo lygis smunka. Kiekvienoje kapitalistinėje šalyje bosai puola mūsų
klasės iškovojimus: jie mažina atlyginimus, karpo pensijas ir socialines
garantijas; jie viską privatizuoja ir netgi puola mūsų švenčiausiąją teisę
streikuoti! Streikas – pats veiksmingiausias mūsų rankose esantis ginklas, ir
mes niekam neleisime jo riboti, varžyti ar paversti negyva raide!
Tuo pačiu jie intensyviai ruošiasi ir
vykdo regioninius karus. Kad užsitikrintų maksimalius pelnus, jie tiesa kelią
vis naujoms skerdynėms, naujoms imperialistinėms intervencijoms, kurios naikins
ištisas tautas, liejant jų kraują ir plėšiant jų gamtinius išteklius.
Besitęsiančios imperialistų intervencijos Libijoje ir Sirijoje, kylanti
agresija prieš Venesuelą, JAV sprendimas Jeruzalę pripažinti Izraelio sostine,
Saudo Arabijos vykdomos skerdynės prieš Jemeną, įtampa Korėjos pusiasaly – visa
tai rodo, kad transnacionalinės kompanijos užuodžia naujas pelningas vietas; ir
kiekvieną sykį būna žengiama per darbo žmonių lavonus.
Esamomis gilios kapitalizmo ekonominės
krizės ir smarkios skirtingų imperialistinių centrų tarpusavio konkurencijos
dėl naujų rinkų užgrobimo sąlygomis, patys galingiausi mūsų ginklai yra
INTERNACIONALIZMAS ir SOLIDARUMAS. Nei vienas darbininkas neturi jaustis
vienišas. Visi kartu privalome judėti pirmyn su Solidarumu ir
Internacionalizmu, kurdami tokią darbininkų klasės vienybę, kuri įgyvendintų
Karlo Markso priesaką: „Visų šalių proletarai, vienykitės!“
Šitokiame kontekste ir tokioms metinėms,
PPSF išreiškia solidarumą su mūsų persekiojamais broliais, su migrantais,
kurie, ar tai dėl imperialistų kulkų, ar dėl sistemos keliamo skurdo ir vargo
verčiami palikti savo tėvynes. PPSF toliau juos palaikys, kovodama už pasaulį be
išnaudojimo ir be pabėgėlių. Migrantai privalo įsitraukti į profsąjungas,
vienytis su vietiniais darbininkais ir kovoti kartu už savo atlyginimus,
teises, prieš kartus ir intervencijas.
Mes keliame balsą kartu su didvyriškąja
Palestinos liaudimi jos kovoje už savą nepriklausomą ir demokratinę šalį.
Tuo pačiu stojame iš vien su
vargstančiomis darbo moterimis, kenčiančioms nuo dvigubo išnaudojimo. PPSF
narės moterys, praėjusiame Pasauliniame moterų suvažiavime Panamoje garsiai
pareiškė, kad sieks lygių su vyrais teisių darbe, visuomenėje ir gyvenime. PPSF
kovojo ir toliau kovos už šią lygybę. Tokią pat orientaciją perduodame ir jaunimui,
kaip naujajai dirbančiųjų kartai, kuriai tenka uždavinys gerbti geriausias
Gegužės 1-osos kovos tradicijas.
Tiesdama ranką visiems besistojantiems,
šiuos metus PPSF yra paskelbusi profesinių sąjungų švietimo ir mokymo metais.
Mūsų tikslas – kad naujosios darbininkų kartos būtų nepaklusnios, kovingos, kad
būtų priešais klasinio kompromiso ir bendradarbiavimo. Pagerbdami profesinių
sąjungų mokymo metus, mes kviečiame kiekvieną sąjungą prisidėti prie
kovingosios tiesos, atskleidžiant tikrąją Gegužės 1-osios reikšmę ir dėl jos sudėtas
darbininkų klasės aukas. Gindami praeitį, pačią mūsų judėjimo atmintį, mes
paliekame paveldą rytojaus kovoms, tuo pačiu turėdami ir įrankius ateičiai.
Pažinti savo judėjimo istoriją – tai mūsų pareiga.
PPSF žengia į priekį, stiprėja ir auga: ir
tai gąsdina mūsų priešininkus. Nėra kito kelio, kaip išplėsti ją visur, po
kiekvieną pasaulio kampą, kad nebeliktų nei vieno alkano, atstumto, medžiojamo
ar persekiojamo darbininku. PPSF privalo būti „apkasais“ kovoje už ateitį be
išnaudojimo žmogaus kito žmogaus. Būtent taip bus įgyvendinta dar 1945-aisiais
pirmojo PPSF generalinio sekretoriaus, Liuji Sajano (1910-1973) iškelta vizija:
„PPSF – už viso pasaulio darbininkus!“
Šaltinis: Pasaulinė
Profsąjungų Federacija
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą