Kostas Papadakis |
Europos Sąjungai pirmininkaujančioje
Estijoje šį mėnesį vykusi taip vadinamos „Totalitarizmo aukų atminimo dienos“
konferencija, kurios pagrindiniu akcentu greta populiariai iškraipomo
Molotovo-Ribentropo pakto buvo šiandien paplitusi klišė marksizmą, socializmą
ir komunizmą prilyginti nacizmui – esą ir vieno, ir kito esama „totalitarinių
ideologijų“, nusipelniusių vienodo pasmerkimo. Tuo tarpu Graikijai atstovaujantis
europarlamentaras Kostas Papadakis teigia
priešingai – kad šito esama šlykštaus ir gėdingo istorijos klastojimo, kuriuo
bandoma nuslėpti glaudų ryšį, esantį tarp barbariško fašizmo ir neva minkštos
bei pūkuotos kapitalistinės „demokratijos“. Žemiau – jo straipsnio vertimas į
lietuvių kalbą.
KOMUNIZMO TAPATINIMAS SU NACIZMU – NEPRIIMTINAS IR PROVOKACINIS
ES pirmininkaujančios Estijos surengta
provokacinė antikomunistinė konferencija – joks žaibas iš dangaus. Panašūs
antikomunistiniai renginiai ir seniau organizuoti per didžiuliais biudžetais ES
įtvirtinti bandomą vadinamąją „Europos totalitarinių aukų atminimo dieną“,
rugpjūčio 23 d. Tai – surežisuota kampanija, skirta socializmui apšmeižti,
istorijai perrašyti ir nepriimtinai bei provokuojančiai sutapatinti komunizmą
su fašizmo baisybėmis; t. y. sutapatinti nacizmą su tomis jėgomis, kurios jį ir
sutriuškino.
Pagrindinis tikslas yra nuslėpti faktą,
kad fašizmas – kapitalo valdžios forma ypatingomis sąlygomis. Vokietijoje
nacizmas buvo idealus būdas kapitalui paremti karinio pasirengimo naujų rinkų
užkariavimui, itin gilios kapitalistinės krizės, revoliucinių idėjų pakilimo,
Vokietijos Kompartijos ir TSRS prestižo pakilimo sąlygomis. Nacizmą politiškai
bei finansiškai rėmė vokiškojo kapitalo sluoksniai, su juo tapatinosi ištisos
monopolijos (Krupas, I. G. Farben, Zymensas ir kt.), jis bendradarbiavo ir su „demokratinių“
kapitalistinių valstybių kolosais („Dženeral motors“, „Dženeral elektrik“, „ITT“,
„Ford“, IBM ir kt.).
Mirtiniausią ir ryžtingiausią savo priešą
nacizmas-fašizmas sutiko prieš 100-metį Spalio revoliucijos sukurtos
socialistinės TSRS visuomenės asmenyje. 20 mln. žuvusiųjų tarybinių piliečių –
kruvinas socializmo ir nacizmo konfrontacijos įrodymas. Komunistai kiekvienoje
šalyje sudarė ryžtingiausią ir kovingiausią antinacistinę jėgą – mūsų šalyje
Kompartijos vaidmuo – būdingas šito pavyzdys.
Ši antikomunistinė kampanija, vedama
kapitalistinės ES, eina ranka rankon su puolimu prieš darbo žmonių teises – ir ji
tęsiasi daugelį metų.
Liūdnai pagarsėjęs 2005 m. Europos
Tarybos antikomunistinis memorandumas paskatino šias anti-istorines pastangas.
Tačiau jam nepavyko gauti būtiną daugumą Europos Tarybos parlamentinėje
asamblėjoje, kuri būtų jį dariusį privalomu visoms valstybėms-narėms.
Dėka lemiamo Graikijos Kompartijos (GKP)
indėlio ir mobilizacijų, šis memorandumas buvo pasitiktas plačiu ir masiniu
graikų liaudies bei kitų Europos tautų, o taip pat ir profsąjungų bei kitų
masinių organizacijų ir visuomenės veikėjų pasmerkimu. Tuometės Graikijos,
Portugalijos ir Kipro vyriausybės pareiškė jo nepalaikysiančios. Dauguma
Graikijos buržuazinių partijų parlamentarų bei europarlamentarų išreiškė savo
nepritarimą.
Tada sekė 2006 m. Europarlamento
antikomunistinės rezoliucijos; ypač įsidėmėtina 2009 m. balandžio mėn.
rezoliucija, pavadinimu „Europos sąmonė ir totalitarizmas“ – verta pažymėti,
kad už ją nenubalsavo nei vienas Graikijos europarlamentaras. Šitai sekė dar
eilė kitų ES antikomunistinių proklamacijų bei sprendimų.
Be minėtųjų deklaracijų ir rezoliucijų,
eilėje ES valstybių-narių prastūminėjami praktiniai antikikomunistiniai
veiksmai (pvz.: Lenkijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje), o taip
pat ir su ES bendradarbiaujančiose šalyse (pvz.: Ukrainoje). Mes nurodome
būtent į komunistų persekiojimą, prieš juos rengiamus teismus, pasmerkimą, Kompartijų
veiklos bei komunistinės simbolikos draudimą ir t. t.
Akivaizdi šios antikomunistinės
kampanijos išdava – nacizmo-fašizmo pateisinimas, pagražinimas ir
reabilitavimas. Minėtose šalyse nacistiniams kolaborantams ir jų politiniams palikuoniams
dalinami apdovanojimai, pensijos ir privilegijos.
Šiemet ES dosniai pafinansavo „Europos
istorijos namus“, kad tuo būdu propaguotų savo anti-istorinį, antikomunistinį
pamokslavimą, tuo pačiu metais iš metų organizuodama antikomunistinę programą „Europą
piliečiams“, šmeiždama socializmą ir į tai įtraukdama vietines savivaldybes,
nevyriausybines organizacijas ir kt.
Galimybe pasireikšti Estijoje vykusioje
antikomunistinėje fiestoje pasinaudojo keletas skirtingų jėgų. Primityvus ir
grubus antikomunizmas, kuriame vedantį vaidmenį atlieka „Naujoji demokratija“
(Graikijos konservatoriai – red. past.), sekama PASOK ir POTAMI (Graikijos
socialdemokratinės, socialliberainės partijos – red. past.), žinoma, kartu su
nacistine Auksine aušra, kopijuodama visą propagandą su tikslu šmeižti
socializmą ir TSRS, su tikslu klastoti tautų istoriją.
Graikijos valdžios nedalyvavimas šių
metų anti-istorinėse ir antikomunistinėse fiestose Estijoje negali nuslėpti
fakto, kad SYRIZA (Graikijos vyriausybinė „kairiųjų“ partija – red. past.) tiek
užslėptai, tiek atvirai propaguoja Stalino prilyginimą Hitleriui, atlikdama
svarbų vaidmenį antitarybinėje ir antikomunistinėje propagandoje, tuo pačiu
siekdama nuslėpti arba iškreipti santykį tarp kapitalizmo ir fašizmo.
Būdingas vyriausybės veidmainystės
pavyzdys yra tai, kad vienas jos atstovas šiemet dalyvavo panašiuose
antikomunistiniuose renginiuose Bratislavoje – šitai GKP pasmerkė; tuo tarpu
prieš keletą savaičių, liepos 15 d., laikraštyje „Avgi“ išėjo straipsnis,
populiarinantis komunizmo prilyginimą fašizmui.
Liaudies patyrimas byloja, kad
antikomunizmo eskalavimas pranašauja būsiant naujus antiliaudinius politinius
sprendimus, liaudies teisių apribojimus, naujas serijas imperialistinių karų.
Kova dėl antikomunistinių persekiojimų ir uždraudimų panaikinimą, kova prieš
antikomunizmą, už einamųjų liaudies poreikių patenkinimą, už liaudies teises,
yra neatskiriama nuo kovos už darbo žmonių valdžią, už darbininkų klasės ir
liaudies sluoksnių išvadavimo nuo kapitalistinio išnaudojimo ir imperialistinių
sąjungų jungo, už pačių tautų virtimą savo kuriamų turtų šeimininkėmis.
Ką jie bedarys, istorijos neperrašysi
nei mėlynomis, nei žaliomis, nei juodomis raidėmis. Ji jau užrašyta milijonų
prieš nacizmą-fašizmą kovojusių kovotojų, komunistų, krauju. Tautų rankose
pasirinkimas sujungti jėgas su komunistais, kad kartu nublokštume kapitalizmą –
kuris ir kuria skurdą, karus, fašizmą, nacizmą ir jo nostalgikus, į istorijos
šiukšlyną.
Šį mėnesį Graikijoje vykęs mitingas prieš antikomunizmą |
Kostas Papadakis (GKP CK ir Europos parlamento narys).
Šaltinis: Graikijos Komunistų Partija
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą