Turbūt geriausiai žinoma figūra
narkotikų pasaulyje buvo ir tebėra Pablo Eskobaras. Šiam Kolumbijos Medelinų
kartelio įkūrėjui abejingų nėra: vieniems jis kelia pasišlykštėjimą, kiti (ne be
Holivudo pagalbos) jį bando romantizuoti. Tačiau, kaip dabar aiškėja – vienas
didžiausių ir turtingiausių istorijoje narkobaronų tebuvo JAV imperializmo
marionetė.
Pablo Eskobaro sūnus Chuanas Pablo
Eskobaras (dabar žinomas kaip Sebastijanas Marokinas) atskleidė savo tėvo
ryšius su CŽV. Šis, kai kam sensacingas, liudijimas buvo padarytas jo
parašytoje knygoje, kurioje jis pasakoja apie savo „žymųjį“ tėvą. Ch. Eskobaro
teigimu jo tėvas dirbo CŽV, kuri leido P. Eskobarui netrukdomai gabenti ir pardavinėti
kokainą visose JAV (numanoma, jog P. Eskobaro kartelis savo laiku buvo
atsakingas už maždaug 80% visos kokaino
rinkos JAV). Mainais už tai Pablo savo milžiniškų turtų dalį turėjo paaukoti
kovai su komunizmu Kolumbijoje ir kitose JAV imperializmui nepasiduodančiose šalyse.
„Narkotikų verslas yra visiškai kitoks
nei mes jį įsivaizduojame. CŽV pasinaudojo neįtikėtina galimybe: jis (Pablo
Eskobaras) nebūtų galėjęs uždirbti tokias sumas, jei ne JAV spec. tarnybų
leidimas prieiti prie šitų pinigų. Mano tėvas turėjo tiesioginius ryšius su
CŽV.“ – sakoma Markino pranešime.
Nors Kolumbijos narkotikų kartelių ir
kitų buržujų – išsigimėlių karas su komunistiniu išsilaisvinimo judėjimu
plačiajai visuomenei yra gerai dokumentuotas, tačiau toks vos ne iš pirmųjų
lūpų atsiskleidimas, kas yra kas, yra gana įdomus ir netikėtas.
Tiesa, Pablo sūnus pripažįsta, jog jo
tėvas buvo viso labo sraigtelis dideliame žaidime ir kai jis tapo nebereikalinga
figūra, 1993 m. pačios CŽV iniciatyva buvo tuoj pat pašalintas, tuo tarpu
revoliucinis–komunistinis ginkluotas Kolumbijos žmonių pasipriešinimas, nors ir
nusilpęs, gyvuoja iki šiol.
Tai be jokios abejonės nėra pirmas CŽV
ir narkotikų biznio išryškinimas. 1996 m. žurnalistas G. Webb savo tyrime „Tamsusis
Aljansas“ sugebėjo išaiškinti ir atskleisti Nikaragvos antikomunistinio
pasipriešinimo finansavimo detales. Tyrime buvo įrodyta, jog pasipriešinimas
buvo visiškai kontroliojamas CŽV, o jo dalyviai finansavimą gaudavo iš
narkotikų prekybos Kalifornijoje. 2004 m. žurnalistas buvo rastas su dviem
kulkom galvoje.
Žinoma, tam tikrų paralelių apie valstybinį–mafijinį
susisaistymą galima rasti ir buržuazinės Lietuvos istorijoje. Ir žmonių,
suvokiančių ekonominius dėsnius ir iš jų kylančius visuomeninius santykius, tai
neturėtų stebinti. Juk kapitalizmo restauracijos pradžioje Lietuvoje taip pat
atvirai siautė teroras. Juk tik kvailys gali patikėti, jog „mūsų“ teisėsauga
niekaip per 15 metų nesugebėjo surinkti įrodymų apie banditų gaujas, kurios
siautėjo, plėšė, žudė ir prievartavo paprastus darbo žmones bei smulkius
verslininkus. Visi viską matė, žinojo, tai buvo vieša paslaptis kas tai daro,
tačiau teroras sustabdytas nebuvo. Kodėl? Todėl, kad devyniasdešimtaisiais
Lietuvos mafija tebuvo tik stambaus kapitalo – tikrojo politinio elito įrankis
ir kai jis tapo nereikalingas ir neva kai Lietuva perėjo iš „laukinio“ į „pūkuoto“
kapitalizmo epochą, visi lietuviškieji „eskobarai“ atsidūrė šiukšliadėžėse
(vieni kalėjime, kiti po velėna), o jų tikrieji šeimininkai, vaidindami
respektabilius ir pasitempusius demokratus per TV ekraną, mums ranką prie
širdies pridėję dievagojasi apie savo meilę tėvynei.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą