Lygiai
prieš aštuonerius metus, 2009 m. sausio 16 d., Vilniuje prie Seimo įvyko
daugiatūkstantinis mitingas, kurio dalyviai protestavo prieš antiliaudinę
tuometės A. Kubiliaus konservatorių vyriausybės politiką 2008 m. gale
prasidėjusios pasaulinės kapitalizmo krizės akivaizdoje. Iš vietos nesitraukę
ir tuomečio Seimo pirmininko reikalavę demonstracijos dalyviai netrukus buvo
guminėmis kulkomis ir ašarinėmis dujomis apšaudyti „demokratinės“ Lietuvos
represinių struktūrų pareigūnų.
Provokacija,
kurios aplinkybės iki šiol nėra pilnai išaiškintos, tapo pretekstu jėgos
panaudojimui, kurios pasėkoje buvo sužalota dešimtys nekaltų žmonių. Kiti –
areštuoti, nuteisti ir įkalinti dėl tariamo dalyvavimo „riaušėse“ ar jų
organizavimo. Tai buvo padaryta tikslingai – siekiant žmones „prigąsdinti“,
atbaidyti nuo radikalių protestų ateityje. Tuo tarpu tikrieji organizatoriai,
provokatoriai ir apgavikai, iki šiol lieka nenubausti.
Be
to, buržuazinė žiniasklaida su tokiais „nuomonių lyderiais“, kaip A.
Ramanauskas-Greitai padarė viską, kad šį teisingą liaudies protestą paverstų patyčių
objektu. Esą einantys į mitingus, viešai reiškiantys nepasitenkinimą valdžia ir
visuomenės padėtimi, jei ne bepročiai ir nevykėliai, tai paprasčiausi banditai
ir nusikaltėliai.
Pasirūpinta,
kad ši data, kiek tik tai įmanoma, grimztų į istorinę užmarštį: juk valdančiajai
klasei ir ją aptarnaujančiam „politiniam elitui“ neparanku, kad liaudies
galvotų apie netolimą praeitį, kai dalis žmonių vis dėlto nusprendė aktyviai
priešintis neteisybei, o įsiutę plutokratijos tarnai juos sušaudę.
Minėti
šią datą savu laiku ėmėsi tuomet veikęs, marksistine partija save įvardijęs
Socialistinis Liaudies Frontas (SLF), bet, masinio dalyvavimo šie renginiai
nepritraukę.
Visgi sausio 16-oji nepraranda ir nepraras aktualumo: skurdas, nelygybė ir neteisybė, tai, kas ir sukėlė 2009-ųjų sausio įvykius, iš Lietuvos niekur nedingo ir dingti nesiruošia. Ateityje neišvengiami naujos kovos bei susidūrimai, tai tik laiko klausimas.
Visgi sausio 16-oji nepraranda ir nepraras aktualumo: skurdas, nelygybė ir neteisybė, tai, kas ir sukėlė 2009-ųjų sausio įvykius, iš Lietuvos niekur nedingo ir dingti nesiruošia. Ateityje neišvengiami naujos kovos bei susidūrimai, tai tik laiko klausimas.
Tuo
tarpu šiandien, kaip žinia, prieš NATO ir ES pasiskanti Kovotojų už Lietuvą
Sąjunga (KLS) su V. Šustausku ir Ž. Razminu priešakyje mėgino organizuoti
panašų protestą, skirtą priminti žmonėms 2009-ųjų sausio 16-osios įvykius ir
iškelti aikštėn NATO karinių pajėgų įvedimo į šalį akivaizdoje vis ryškėjančią
valdžios struktūrų fašizaciją. Vietoje šalininkų, negausaus piketo „pasižiūrėti“
atėjo keliskart gausesnis būrys JAV, NATO ir Ukrainos vėliavomis mosavusių provokatorių
(Alfa).
Lengva
nuspėti, kad protestas nepavyko, o „laisvoji“ žiniasklaida masių akivaizdoje pavertusi
šį aštuntųjų sausio 16-osios mitingo metinių paminėjimą paprasčiausia klounada.
Tuo tarpu daugumos dėmesys lieka nukreiptas ne į 2009-ųjų sausio 16-ąją
liaudies patirtą valdančiųjų savivalę, bet į R. Karbauskio meilužės aferas bei
kitas „sensacines“ bulvarinės spaudos pateikiamas istorijas.
Visa
tai rodo, kad tiems, kurie Lietuvoje kritiškai vertina esamą padėtį ir nebijo
savęs laikyti „radikaliosios opozicijos“ atstovais, vertėtų galvoti apie
alternatyvias ir veiksmingesnes veikimo formas, nei tos, kokias matėme šiandien
ir eilėje ankstesnių panašiai nepavykusių protestų.
Priešingu atveju, visas
sausio 16-os datoje įkūnytas protestinis potencialas ir toliau eisiąs veltui, o
mūsų „demokratijos ir laisvės“ šūkiais žongliruojantys „nepriklausomos“
Lietuvos politinės korifėjai toliau trinte trins rankas žinodami, kad realių grėsmių
jų viešpatavimui tiesiog nėra.
Kibirkštis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą