Sklinda raudos bei grūmojimai veidaknygėse
ir jutūbėse. Dešimtis ar net šimtus skaitytojų pritraukiantys rašiniai apie
teisėtus (!), nes vadovaujamasi LR Seimo priimtu įstatymu, vaikų paėmimus iš
„tradicinių“ šeimų. Juose smerkiami samdomi darbuotojai ar piktinamasi į rinkimus
atėjusių Lietuvos piliečių balsais išrinkta viena vienintele seimo nare. „Kibirkštis“
autoritetingai pareiškia – iš šitų debesėlių lietaus nebus.
Valdančioji klasė (kurios dauguma piktų ir
įsiutusių nemato, nes iš principo neigia prancūzų ir anglų nustatytą klasinį
visuomenės pobūdį) niekada nepasiduos.
Nes politika, tai ne vien tik
antagonistinių klasių kova dėl valdžios paėmimo, bet ir dėl jos įtvirtinimo bei
išsaugojimo. O tai svarbiausia! Už vaikų atiminėjimą balsavo šimtinė.
Vieningai balsavo ir dabar vieningai giną tą vienintelę.
„Karoče“ – įtempkite sėdmenis ir
prisiminkite Kedytę. Ją saugojo gausios minios žmonių, gynė teisėja Venckienė
ir jos vyras advokatas, pirmojo mėginimo teisėtai (!) atimti ją iš senelių metu
net vaiko teisių valdininkė įsikišo, kad nutrauktų tą teisėtą (!) valstybės
pareigūnų (!) smurtą prieš mažametę mergaitę. Dabar sunku tuo patikėti, bet net
seimo narys iš „Tėvynės sąjungos (LK)“ R. Kupčinskas buvo mergaitės gynėjų
pusėje.
O baigėsi kuo? Naktį atimtos mergaitės likimas
niekam nežinomas ir nelabai kam berūpi, kaip ir tos vaikų teisių valdininkės.
Buvusi teisėja Venckienė areštuota, o R. Kupčinskas nutėkštas į politikos
paraštes. Svarbiausi liudininkai – po žeme. Valdžia išsaugota ir įtvirtinta.
Dėl galimybės palikti anūkams ir
proanūkams Lietuvos teritoriją ir žemę, susirinko 300.000 referendumui
reikalingų parašų, bet renginys neįvyko. Suprantama, vasara, o dar Marijos
radijas kasdien aiškina, kaip blogai būti šeimininku savoje žemėje… Tiesa,
talkos kiek išgąsdinti seimanariai skubiai įvedė saugiklius iki bus nugesintas
gana gausaus rinkėjų skaičiaus įkarštis. Viskam nuslūgus, suprantama, kad
saugikliai buvo pašalinti ir aktyvesniems padalintos administracinės
baudos. O valdžia ... (žr. aukščiau).
Kodėl dabar turėtų būti kitaip? Daugumai
vartotojų ir rinkėjų nusičiurkšt.
Pamanykit, kelis šimtus šeimų išdraskė. O-o-o, kiek dar liko! užtat kitos bus darnesnės ir sveikesnės.
Juolab, kad tokiais atvejais visada manoma, jog tai iš kitų atėmė, o prie
maniškių tegu net nemėgina prisiartinti.
„Kibirkštis“ tvirtina, kad prisiartins.
Kai tik prireiks. Atims ir padalins!*
O tiems, užsisvajojusiems apie kepsnines,
naujus automobilius ir jaukius namukus, pasiūlys eutanazijos adatą, jei sulauks
pensijinio amžiaus. Dar nėra įstatymo? Jūs nustebsitę, sužinoję, kiek nedaug
laiko palikę iki jo priėmimo.
Tiesa, ką „Kibirkštis“ siūlo?
Pabrukt uodegą arba paspausti nuorodą – „Marksisto biblioteka“.
Perskaičius ten esančias knygeles, bus aišku, ką daryti. O jei vis tiek neaišku,
grįžkite ir dar kartą perskaitykite šito rašinėlio pavadinimą.
* – dabar aišku, kam reikalingas mitas, jog šitas lozungas –
komunistų išmįslas?
Kibirkštis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą