Rolandas ir jo anti svajoklių gretos

Jei norite susipažinti su šiuolaikinio kapitalizmo prieštaravimų „vaizdzialiais“  ir negaišti laiko šviežiausių bei ryškiausių pavyzdžių ieškojimui, žiūrėkite jutūbės kanaluose „Kas čia daros“. Signataras Rolandas Paulauskas video įrašais pateikia pačių įvairiausių įvykių rinkinius iš 28 kapitalistinio centro valstybių, jų artimiausių vasalų, kaip Lietuva, na ir, žinoma, iš tariamų varžovų – Rusijos ir pan. Su savais „krūtais“ komentarais. Įvykiai kokybiškai atrinkti ir tikrai įdomūs, kaip ir jų interpretacijos. Netrūksta ir visai sveikų patarimų, ką daryti Seimo nariams ar kitiems valdžios atstovams. Tiesa, tiems patarimams įgyvendinti ne tik laikas seniai praėjęs, bet ir nėra jokių galimybių.

Be to, signataras tvirtina, kad „Suprasti pasaulį duota ne kiekvienam“. O visi tie, kurie laiko save „ne kiekvienu“, kviečiami burtis į „Mūsų gretas“. Kriterijai labai paprasti – pripažink 15 punktų ir suvok pasaulį taip, kaip jį siūlo suvokti gerb. Rolandas. Tai yra, atsisakyk „wishfull thinking“, nebūk svajokliu ir stebėk bei registruok tinkamai parinktus kapitalizmo „vaizdzialius“. Kol kas neaišku, ar bus įvesta atranka pagal rasistinius prof. Saveljevo išvedžiojimus apie „cerebralinį sortingą“. Poveikį Lietuvoje bujojančioms negerovėms Rolandas siūlo daryti rinkimų dienomis, balsuojant už tuos, kurie teisingai atsako į 15 punktų. „Kibirkštis“ ir be tų punktų gali atsakingai pareikšti, kad iš anksto žino, kas laimės rinkimus. Pavardės ir partijų pavadinimai neturi jokios reikšmės. Prezidentu bus išrinktas stambiosios buržuazijos statytinis, o seimo rinkimus laimės stambiosios tarptautinės buržuazijos interesus atstovaujanti partija, pramaišiui su pavieniais smulkiųjų buržujų atstovais. 

„Kibirkštis“ laikosi priešingos, nei R. Paulauskas, nuostatos, t. y. teigia, kad - „suprasti pasaulį duota  kiekvienam“.  Pritariant Rolandui, yra objektyvūs dėsniai – ir jie veikia. Tereikia pasirinkti veiksmingiausius supratimo instrumentus, juos įsisavinti, tuomet nustatyti tikrąsias priežastis ir neutralizuoti jų poveikį mūsų kasdienybei bei tautos ateičiai.

Nesiveliant į gilius teorinius išvedžiojimus, imame paskutinę, dešimtąją „Kas čia daros laidą“ ir keliomis trumpomis „Manifesto“ citatomis pailiustruosime tikrai įdomaus ir vaizdingo, 2 val. „eterio“ laiko pareikalavusių įvykių  priežastis.   

Didžiąją daugumą signataro pasakotų istorijų suvedėme į kursyvu surinktas citatas:  

Apie globalizaciją, PPO ar TVF – „Stambioji pramonė sukūrė pasaulinę rinką, kurią parengė Amerikos atradimas.“ ...

Apie senovinių vertybių krizę – „Lediniame savanaudiško apskaičiavimo vandenyje buržuazija paskandino šventąjį religinės ekstazės, riteriško entuziazmo, miesčioniško sentimentalumo virpesį. Žmogaus asmens orumą ji pavertė mainomąja verte ir vietoj daugybės suteiktų ir įgytų laisvių iškėlė vieną beširdę prekybos laisvę.“ ...

Apie šeimos naikinimą – „Buržuazija nuplėšė nuo šeimos santykių jaudinantį sentimentalų šydą ir padarė juos grynai piniginiais santykiais.“ ...

Apie emigracijos priežastis ir kosmopolitizmą – „Visa, kas luomišką ir sustingę išnyksta, visa, kas šventa, išniekinama, ir žmonės pagaliau yra priversti blaiviomis akimis pažvelgti į savo gyvenimo padėtį, į savo savitarpio santykius.

Reikalas nuolat plėsti savo gaminių pardavimą, veją buržuaziją po visą žemės rutulį. Visur ji turi įsišaknyti, visur įsikurti, visur užmegzti ryšius.

Eksploatuodama pasaulinę rinką, buržuazija sukosmopolitino visų šalių gamybą ir vartojimą.“

P. S. Aplamai, taip vadinamas laisvas kapitalo judėjimas suponuoja ir darbo jėgos judėjimą. Taip kad JTO parengta pasirašymui Marakeše emigracijos reguliavimo sutartis visiškai tenkina globalius monopolistinio imperializmo interesus. Europai senstant, darbo jėga praranda savo vartojamąją vertę, o tuo pačiu sukuria ir mažiau pridedamosios vertės – pelno. Todėl, nežiūrint pavienių valstybių atsisakymų, ši migracijos sutartis kapitalui būtina. Beje, tai, kad JAV nepasirašys šio susitarimo visiškai nieko nereiškia – joms ir taip netrūksta žygiuojančių kolonų, siekiančių dirbti ir gyventi JAV. O vat Lietuvos atsisakymas kritiškai mažėjančio gimstamumo ir bendro gyventojų skaičiaus sąlygomis, energingo kapitalisto akims turėtų atrodyti kvailas. Juk mažėjant vartotojų, mokesčių mokėtojų ir darbo jėgos pardavėjų skaičiui, dėsningai mažėja pelnas.

Apie nacijų naikinimą – „Didžiai reakcionierių širdgėlai, ji iš po pramonės kojų išmušė nacionalinį pagrindą. Senovinės nacionalinės pramonės šakos sunaikintos ir kasdien vis toliau naikinamos.“  …

Apie nacionalinių valstybių naikinimą, apie naujus papročius, netradicinius santykius ir Vakarų civilizacijos „nyksmą“ – „Grasindama pražūtimi, ji verčia visas nacijas priimti buržuazinį gamybos būdą, ji verčia jas įsivesti vadinamąją civilizaciją, t. y. tapti buržua. Žodžiu, ji kuriasi pasaulį pagal savo pačios paveikslą ir panašumą.“ ...

Apie kapitalo ir valdžios koncentraciją saujelės išrinktųjų rankose bei Europos Sąjungą – „Ji sutankino gyventojus, centralizavo gamybos priemones, sutankino nuosavybę nedaugelio rankose. Nepriklausomos, beveik tik sąjungos santykių tesiejamos sritys su skirtingais interesais, įstatymais, vyriausybėmis ir muitais buvo sujungtos į vieną naciją su viena vyriausybe, su vienais įstatymais, su vienu nacionaliniu klasiniu interesu, su viena muitų siena.“ ...

Apie juvenalinę justiciją (ir dar kartą apie šeimos ardymą) – „Buržuazijos tauškalai apie šeimą ir auklėjimą, apie švelnius tėvų ir vaikų santykius kelia tuo didesnį pasišlykštėjimą, kuo labiau, besivystant stambiajai pramonei, sutraukomi visi proletarų šeimos ryšiai ir vaikai paverčiami paprastais prekybos objektais ir darbo įrankiais.“ ...

Ir dar tokia aktuali citata, apie ką Rolandas P. nekalba – skyrybos: „Mūsų buržua, nesitenkindami tuo, kad jų žinioje yra jų darbininkų žmonos ir dukterys, nekalbant jau apie oficialiąją prostituciją, jaučia ypatingą malonumą, vieni iš kitų viliodami žmonas.“ ...

Žinia, smagu žinoti, jei koks megaturtuolis D. Trumpas skelbiasi esąs nacionalistas. Tačiau svarbu tikrai ne tai. JAV prezidentu tapo asmuo, kuris atstovauja pasaulinį gamybos priemonių savininkų trestą arba kitaip – prekių gamintojus ir darbo žmonių išnaudotojus. Kita pusė – pasaulinis finansų trestas, kreditoriai ir pinigų šeimininkai. Monopolinis kapitalizmas (skaityk: imperializmas) yra globalus pramonės savininkų ir stambiausių bankininkų konglomeratas, kurio viduje vyksta nuolatinė kova dėl tenkančios pelno dalies, kaip ir bet kurioje kitoje kapitalistinėje struktūroje. Kadangi paskutiniaisiais dešimtmečiais viršų vis ėmė finansinė dedamoji (statytiniai valdžioje – Obama,  H. Klinton) ir gaudavo didesniąją dalį bendro pelno, susivieniję pramonės savininkai dirbo tol, kol įstengė pasiekti D. Trumpo pergalės. Ir jau skina šiokius tokius vaisius.

Tačiau nežiūrint ar nacionalistas, ar globalistas – pirmiausiai Trumpas yra pasaulinio kapitalo statytinis galingiausioje pasaulio valstybėje, kurios pagrindinė funkcija – ginti nenutrūkstamą pelno tekėjimą į to vieno proc. kišenes. O jei jis nuoširdžiai ir, svarbiausia, praktiškai imsis ginti nacionalinius JAV kaip valstybės ir tautos interesus, patys respublikonai jį ir pakeis.

„Kibirkštis“ nejaučia jokio džiaugsmo, matydama „Mūsų gretų“ ir kitų panašių sambūrių, tame tarpe ir fašistuojančių šovinistų, beviltiškus mėginimus stabdyti objektyvų imperialistinio „buldozerio“ poveikį ir pasukti atgal istorijos ratą.

Vieni naiviai stato ant periferinio kapitalizmo teritorijoje esančios oligarchinės Rusijos, su kuria centras skaitysis tol, kol veiks tarybinis atominis skydas ar ji pati subyrės iš vidaus, kiti ant  kokios Alternatyvos Vokietijai, Le Pen fronto ar nelaimingų ukrainiečių, treti susigalvoja tarptautinį žydų sąmokslą, iliuminatų ar musulmonų klastas ar net juodų rengiamą Linčo teismą baltiems.  Kol neklibina esmės – turtus ir galią garantuojančio kapitalistinio prekinės gamybos būdo, – visa tarnauja tam vienam žmonijos procentui!

Roza Liuksemburg jau prieš šimtą metų žinojo, kad žmonija teturi dvi alternatyvas – socializmą  arba barbarizmą. Ir nors „pirmieji blynai“ gavosi gerokai apsvilę, naujo ir pažangaus pergalė prieš seną ir atgyvenusį neišvengiama. Taip teigia marksizmas. Nuoširdžiai kviečiame skaitytojus bent jau nustoti klausyti Mefistofelio klastingo šnabždesio – „teorija, brolau – sausa šaka, už tai gyvenimo vaisingas medis žydi“...

Kibirkštis