„Socialistinės“ Kinijos buržujus Nr. 1 – už dirbimą 12 val., 6 dienas per savaitę

Iki šiol netrūksta žmonių, kurie įsivaizduoja, kad Kinija – socialistinė valstybė. Nė motais, kad ten klesti milžiniškos kapitalistinės verslovės. Kad jau seniai net Kompartijon priiminėjami milijonieriai. Apie tai galima ilgai ir nuobodžiai rašyti. Bet šįkart apsiribosime ypač įdomiu perliuku iš vieno garsiausių šių laikų Kinijos buržujų – Džeko Ma (g. 1964).

Visame pasaulyje veikiančio kiniško kapitalo konglomerato „Alibabos“ savininkas, multimilijardierius Džekas Ma neslepia, kad jo įmonėje darbuotojams tenka „arti“ po 12 val., 6 dienas per savaitę. Tokia politika jis ne tik nesigėdija, bet dargi įtikinėja pasaulį tariamais jos „privalumais“, neva esančiais „galimybe“ pačiam personalui save realizuoti.

Nenuostabu, kad po tokių pasisakymų Dž. Ma sulaukė nemažai kritikos. Tačiau šiuo požiūriu Kinijoje jis nėra kažkuo ypatingas. Pvz., nors krašte oficialiai galioja 40 val. darbo savaitė (taigi, 8 val. darbo diena), pigios produkcijos visam (ypač – Vakarų) pasauliui tiekėja esančioje šalyje klesti visiškai kitokia kasdienė praktika.

Niekam, besidominčiam Kinijos IT biznio situacija nėra paslaptis, kad šioje srityje, kuriai priklauso ir mūsų minėtoji „Alibaba“ eilinis programuotojas dirba panašiu režimu, kokį liaupsina Dž. Ma. Dar daugiau – netrūksta pranešimų apie nuo persidirbimo net mirštančius kiniečių IT darbuotojus. Vergiška šių specialistų dalia tik iliustruoja bendrą kapitalistinio išnaudojimo Kinijoje tendenciją.

Visa tai būtų daugmaž „normalu“, jei kalba eitų apie kurią eilinę Trečiojo pasaulio (t. y. faktinių Pirmojo, arba Vakarų pasaulio kolonijų) zoną. Pvz. – Bangladešą, Braziliją, ar pan. Bet kalba eina apie Kiniją – valstybę, kuri oficialiai vadina save „socialistine“, o be to, yra valdoma „komunistine“ save įvardijančios partijos, kuriai, tarp kitko, priklauso ir Kinijos buržujus Nr. 1, Džekas Ma.

Kuo visiškai nereikėtų stebėtis, turint omeny tiek ilgalaikį visų buvusių TSRS bloko šalių kompartijų išsigimimą apskritai, tiek Kinijoje prieš kelis dešimtmečius prasidėjusį pilnutinio kapitalizmo restauravimo procesą apskritai. Viskas čia natūralu, netgi simptomiška.

Tokie faktai fakteliai, be abejo, kai kuriems draugams gali provokuoti tam tikrą kognityvinį disonansą. Tačiau geriau karti tiesa už saldų melą. Nes ji prasklaido iliuzijas. Tegul kažkiek prasklaido ir šią.

Kibirkštis