2017 m. rugsėjo 14 d., ketvirtadienis

Markso „Kapitalui“ – 150

Lygiai prieš 150 metų, 1867 m. rugsėjo 14 d. išėjo pirmasis K. Markso „Kapitalo“ tomas. Šiam milžiniškos apimties veikalui Marksas paskyrė didžiąją dalį savo sąmoningo gyvenimo, turėdamas tikslą atlikti mokslinę tuomet kilusios visuomenės ekonominės formacijos – kapitalizmo – analizę, atskleisti šios sistemos, kaip visumos, dėsningumus bei vidinius prieštaravimus.

Būdamas gyvas Marksas ir tespėjo išvysti 1-ojo tomo pasirodymą: 2-asis ir 3-iasis išėjo tik po Markso mirties, iš paliktų rankraščių parengti ištikimo jo draugo, F. Engelso; tačiau jau vien pirmojo tomo pasirodymas smarkiai sukrėtė tuometę intelektualinę atmosferą atskleisdamas kapitalizmo, kaip formaliai „laisvos“ darbo jėgos išnaudojimo sistemą, kurios pagrindinis prieštaravimas – santykis tarp darbo, visų gėrybių kūrėjo, ir kapitalo, jo gyvybinius syvus siurbiančio parazito – prieštaravimas tarp visuomeninio gamybinio proceso pobūdžio ir privatinės produkto pasisavinimo formos.

Neabejotina, kad praėjus tokiam ilgam laikui, pasaulis smarkiai pasikeitė. Kapitalizmas jau XX a. pr. buvo ne visiškai toks pat, kokį matė ir „Kapitale“ tyrinėjo Marksas – išaugus kapitalų koncentracijai ir laisvą konkurenciją pakeitus monopoliniam kapitalui, pasaulis perėjo į naują, imperialistinę kapitalizmo stadiją, kurią apibrėžė Leninas – netolygaus vystymosi, ypač grobikiškų karų, imperialistinių centrų tarpusavio konkurencijos ir saujelės galingųjų šalių vykdomo likusio pasaulio pavergimo ir išnaudojimo epochą. Joje, perėjusią įvairias metamorfozes bei perturbacijas, gyvename ir šiandien.

Tačiau pats kapitalistinės santvarkos pagrindas, pati jos esmė, niekaip ir niekuo nepasikeitė. Kaip Darvinas davė pagrindą realiam gyvosios gamtos tyrinėjimui, sukeldamas ištisą revoliuciją biologijoje, taip Marksas savo „Kapitalu“ padėjo pagrindą moksliniam visuomenės, kaip sudėtingo, konkrečių gamybinių santykių apsprendžiamo, organizmo supratimui. „Kapitalas“ – daugiau nei tik ekonominis veikalas, bet nuoseklus Markso ir Engelso sukurtos materialistinės dialektikos pritaikymas, iki šiandienos liekantis nepakeičiamu metodologiniu pagrindu visiems, siekiantiems objektyviai pažinti mus supančius socialinius, ekonominius bei politinius procesus.

Tuo pačiu „Kapitalas“ – darbas, suteikęs tarptautiniam darbininkų judėjimui tikrai mokslišką pagrindą įrodant, kad socializmas ir komunizmas – ne abstrakti, „iš lempos“ išgalvota utopija, bet reali, pačių visuomenės gamybinių jėgų raidos keliama sisteminė alternatyva, kurios įgyvendinimas istoriškai būtinas žmogiškosios civilizacijos pažangai, ilgainiui, net ir jos išlikimui.

Pagerbdamas šią istorinę sukaktį, „Marksisto bibliotekos“ kolektyvas parengė viešai prieinamą „Kapitalo“1-ojo tomo skaitmeninę fotografuotą kopiją, kurią maloniai siūlome parsisiųsti ir platinti visus, trokštančius žinių ir tiesos apie mus supantį pasaulį, bet tuo pačiu neužmirštančius ir to, kad vien pažinti jį maža – reikia iš pagrindų pakeisti.



Kibirkštis

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą