Skaitykime Gorkio raštus!

Maksimas Gorkis (1868-1936) – vienas žymiausių rusų rašytojų, socialistinio realizmo kūrėjas, tarybinės literatūros pradininkas, savo darbais nei kiek nenusileidęs tokiems plunksnos meistrams, kaip N. Gogolis, F. Dostojevskis ar L. Tolstojus, bet nuo jų išsiskyręs savo nuosekliai revoliucine pasaulėžiūra.

Maksimas Gorkis

1868-ųjų metų kovo 28-ą dieną Nižnij Novgorode gimė Aleksejus Maksimovičius Peškovas, geriau žinomas kaip Maksimas Gorkis – tarybinis rusų rašytojas, socialistinio realizmo literatūroje pradininkas ir politinis veikėjas. Mirė 1936-ųjų birželio 14-ą.

Kirkilo socdemai – nauja partija ar tas pats „š“?..

G. Kirkilas LSDDP steigiamajame suvažiavime

Praėjusį šeštadienį, kovo 24-ą dieną, Vilniuje įvyko ką tik „iškeptos“ Lietuvos Socialdemokratų Darbo Partijos (LSDDP) steigiamasis suvažiavimas. Kaip žinia, šis darinys, kurio branduolį sudaro būrelis atskilėlių nuo „tradicine“ tapusios Lietuvos Socialdemokratų Partijos (LSDP), užsimojęs nukonkuruoti savo buvusius kolegas. Naujosios LSDDP priešaky stojęs G. Kirkilas tikina, esą tai nauja, nuo LSDP iš esmės skirtinga partija, bet ar obelis nuo obels toli krito?..

Nikos Motas. Kaip NATO išžagino Jugoslaviją

N. Motas

Sueina lygiai 19-a metų kaip 1999-ųjų kovo 24-ąją JAV-NATO-ES imperialistai, dangstydamiesi abstrakčios „laisvės ir demokratijos“ šūkiais, pradėjo barbarišką tūkstančių civilių aukų pareikalavusį Jugoslavijos bombardavimą. Kaip taisyklė, už tariamo „laisvinimo“ slypėjo perdėm žemiški materialiniai interesai – žemių bei resursų užgrobimas, stambiajam transnacionaliniam kapitalui neparankių šalių bei vyriausybių pašalinimas. Šia tema – 2016-aisiais 17-ų tragiškųjų Jugoslavijos įvykių proga paskelbtas graikų marksisto, N. Moto, straipsnis.

Baigti su kairiuoju putinizmu!

„Kairysis putinizmas“ – viena nemaloniausių šiuolaikinio kairiojo judėjimo problemų. Klaidingas įsitikinimas kažkokiais buržuazinio prezidento patriotiniais jausmais, į „valstybės klestėjimą“ nukreipta jo veikla, deja, dažnai, randa palankią terpę kairiajame flange, iki galo nesuvokusiame, kad per praėjusius 18-ą V. Putino metų išaugusi bei sustiprėjusi valstybė ir TSRS, kurios patriotais pastarieji priprato būti, yra du skirtingi dalykai. Esant buržuazijos diktatūrai vienintelis galimas patriotizmas – tai klasinis, proletarinis patriotizmas. Ir iš jo pozicijų pastarųjų 27-erių metų Putino veiklą tegalėtume įvardyti kaip nusikalstamą. Pažvelkime detaliau.

„Ekspertų“ pasaka – Lietuva gyvena kaip niekad gerai...

Grupė bankui „Luminor“ dirbančių oficiozinių „ekspertų“ praneša, esą Lietuva kelis šimtus metų taip gerai negyvenusi, kaip gyvena dabar. Kuo remiasi jų tariama „ekspertizė“? Ogi skaičiavimu, pagal kurį Lietuvos BVP vienam asmeniui prilygstąs 72% vakarų Europos vidurkio, ko nesą buvę nuo 1594-ųjų metų. Dar daugiau, Lietuvoje tarpstantis skurdas ir jo fone vykstantis krašto, ypač provincijos tuštėjimas – neva niekuo nepagrįsti mitai, kuriuos mūsų ponai „ekspertai“ įtikinamai paneigę. Skamba gražiai, bet kiek šitame tiesos?

Vladimiras Leninas. Komunos atminimui

1871 m. kovo 18 d. sukilę Paryžiaus darbininkai ir kareiviai, nuvertę tuometę buržujų valdžią, paskelbė pirmąsyk pasaulio istorijoje proletariato diktatūrą, darbo žmonių valstybę – Paryžiaus Komuną. Vos porą mėnesių, iki tų pačių metų gegužės 28-osios teišsilaikiusi, jungtinių Prancūzijos ir Vokietijos karinių pajėgų nuslopinta, didvyrių kraujuose paskandinta Komuna išliko pavyzdžiu susipratusių darbininkų kovingumo, jų revoliucinės jėgos. Marksizmo-leninizmo klasikai ne be reikalo šiam įvykiui skyrė ypatingą dėmesį, visapusiškai išanalizuodami Komunos patyrimą, kurio esmę žemiau duotame legendinių Paryžiaus įvykių 40-mečiui skirtame straipsnyje trumpai susumavo V. Leninas.

Prie Seimo – tapinoidų cirkas

Kaip žinia, pastaruosius keletą metų realias liaudies problemas keliantys socialiniai protestai retai kada tesurenka didesnes minias – mat kas ateitų mitinguoti, arba emigravę, arba bijo ir nemato prasmės, ar net nežino apie rengiamą akciją. Bet štai šiandien teko matyti visai kitą vaizdą – prie Seimo susirinko bent pora tūkstančių galvų šaukti „Gėda!“ prieš esamą vyriausybę ir parlamentinę daugumą.

Karlas Marksas. Jaunuolio apmąstymai renkantis gyvenimo kelią

Prieš 135-erius metus, 1883-iųjų kovo 14-ąją dieną, mirė didysis mokslinio komunizmo kūrėjas, K. Marksas. Mirė nuėjęs garbingą gyvenimo kelią, nuveikęs didžius darbus, kurių dėka gyvuoja iki šiolei. Kad šį kelią Marksas suprato ir pasirinko dar visai jaunas, byloja jo brandos atestato egzaminui skirtas rašinys, kuriame išdėstytas mintis autoriaus nežinantis skaitytojas vargu ar priskirtų 17-mečio jaunuolio plunksnai. Ir visgi šis jaunuolis gyvenimo tiesą pažino. Tesisemia jos, teįkūnija ją dabarties pažangusis jaunimas, trokštąs gėrio, grožio bei teisybės ir pasiryžęs dėl jos kovoti.

Seime – „Ševrono“ istorijos atgarsiai

Praeitą trečiadienį, kovo 7-ąją dieną Vyriausybės buvo nuspręsta be konkurso leisti kompanijai „LL investicijos“ vakarų Lietuvoje ieškoti naftos bei dujų, o jų radus, ir išgavinėti. Kaip žinia, tai ta pati bendrovė, kurios pusė akcijų priklausė liūdnai pagarsėjusiai JAV „Ševrono“ (Chevron) korporacijai, kadaise tuometės A. Butkevičiaus Vyriausybės kvietimu užsimojusiai gamtinei aplinkai pragaištingą savo veiklą išplėsti ir į Lietuvos žemę, kam 2013-ais sėkmingai pasipriešino į masinį protestinį judėjimą susitelkę mūsų bendrapiliečiai.

Kovo 11-oji: pažeminta Lietuva

Ką tik skambiausiomis fanfaromis nuskambėjus Lietuvos 100-mečio iškilmėms, su visomis buržuazinio elito bei jo aptarnaujančiojo personalo atstovų prakalbomis, netruko ateiti ir kita, ne mažiau svarbi oficiozo šventė – 1990-ųjų kovo 11-osios 28-metis. Diena bus sutikta eilės valdiškų renginių bei fašistuojančių nacionalistų eisenos, bendram fone iš Santariškių palatos skambant šios Lietuvos Patriarcho, V. Landsbergio žodžiams.

Interviu su rusų komunistu dėl artėjančių prezidentinių rinkimų

Jau visai netrukus, kovo 18-ąją dieną, Rusijoje įvyks  prezidento rinkimai. Tema, aišku, įdomi, ypač mums, žinant, kad tai bene didžiausia mūsų kaimyninė šalis, kurioje gyvuoja tas pats grobuoniškas kapitalizmas, kaip ir Lietuvoje. Apie esamą padėtį, o taip pat ir Rusijos komunistų veikimą kalbėjomės su Rusijos Komunistų Darbininkų Partijos (RKDP) aktyvistu, Aleksėjumi Stabzu*, malonėjusiu atsakyti į „Kibirkšties“ redakcijos atstovo, drg. Juozo Mickevičiaus, klausimus.

Maksimas Gorkis. Apie moterį

Kovo 8-oji, Tarptautinė moterų solidarumo diena – puiki ne tik maloniai pasveikinti savąsias mamas, seseris, žmonas ar drauges, bet ir pačioms moterims rimtai apmąstyti savąją padėtį dabarties bei istorijos požiūriu. Šia tema siūlome pasiskaityti dar 1930-ais rusų literatūros klasiko, M. Gorkio straipsnį „Apie moterį“, kuriame apžvelgiamas istorinis bažnyčios ir išnaudotojų klasių priešiškumas moterų lygiateisiškumo atžvilgiu. Problema nušviečiama ryšium su bendru kultūriniu, moraliniu buržuazinės visuomenės išsigimimu.

Rusų komunistai: Putinas blefuoja

V. Tjulkinas (kairėje) ir V. Putinas

Mėnesio pradžioje padarytas Rusijos prezidento V. Putino metinis pranešimas sukėlė daug diskusijų visame pasaulyje, ne išimtis ir nesibaigiančio „rusų puolimo“ baubu gyvenanti dabarties Lietuva. Visgi masinės (dez) informacijos priemonėse vyrauja tik vienas, skaityk, amerikietiškas požiūris. Dalis juo abejojančių, tuo tarpu, linksta idealizuoti rusiškąjį oficiozą. Tokiame fone būtų labai įdomu išgirsti, ką galvoja draugai komunistai iš Rusijos, kokia to pranešimo esmė? Apie tai – žemiau išverstame interviu su Rusijos Jungtinio Darbo Fronto vadovu, Viktoru Tjulkinu.

Marius Jonaitis. Nekovosi – negyvensi

Užrašai iš asmeninės patirties. Veiksmas vyko 2009 metų vasario – gegužės mėnesiais. 2008 metų pradžioje, ekonominio pakilimo laikais, įsidarbinu knygų leidyklos sandėliuose. Įmonei skubiai reikia darbuotojų, tad pavyksta suderėti didesnį nei vidutinį atlyginimą, kas kai kuriuos firmos senbuvius labai nustebina. Iki pat 2008 metų vėlyvo rudens buvo darbų pikas, atsiskaitymai nevėlavo, o darbo santykiai – dalykiški.