Netrukus tu mokėsi savo darbovietei už tai, kad joje dirbi

Ar kada nors pagalvojai, mielas skaitytojau, kad ateina laikas, kai vietoj to, kad gautum atlyginimą iš firmos, kurioje dirbi, pats mokėsi jai už tai, kad gali joje dirbti? Nekokia perspektyva, ar ne? Deja, tokia tendencija jau atsirado ir apima vis daugiau darbo sferų.

Kirpėjų sferoje ši schema žinoma senai ir nieko nenustebins. Kirpėjos moka kirpimo salonui dalį savo uždirbtų pajamų už savo darbo vietą jame. Kažkada tai buvo būdinga tik joms, bet štai tokių tendencijų bruožai ėmė ryškėti ir sporto pasaulyje. Nūdienos treniruoklių salėse tu nebegali būti tikras, kad užšoksi ant profesionalaus trenerio, kuris išmano daugiau nei bazinių judesių technikos ir turi gilesnį išsilavinimą nei 36 valandų biomechanikos kursai. Iš esmės, tai gali būti iš gatvės atėjęs žmogus, kuris susitaria su sporto klubu, kad čia treniruosis, treniruočių eigoje gaudysis klientus, teiks jiems pamokas ir ims iš jų užmokestį, kurio dalį atiduos sporto klubui už tai, kad susiranda čia sau klientų. Jau nekalbant apie tokių paslaugų kokybę vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad iš esmės toks asmuo moka sporto klubui už tai, kad jame treniruoja žmones. Tau tai neatrodo keista, mielas skaitytojau? Juk dar visai netolimoje praeityje mes turėjome profesionalius trenerius su išsilavinimu šioje srityje, kurie gaudavo už savo darbą stabilius atlyginimus, kaip ir kiekvienas normalus dirbantis žmogus.

Tačiau tai jau neapsiriboja nei kirpėjomis, nei treneriais. Šioji tendencija, kol kas ganėtinai kukliomis formomis, jau veržiasi ir į nekilnojamojo turto rinką. Iki šiol gyvavusi praktika, kad stambaus nekilnojamojo turto savininkai moka brokeriui už tai, kad šis tvarko jų NT nuomos reikalus, keičia nauja tendencija, pagal kurią brokeris šiems savininkams moka už tai, kad gali nuomoti jų NT. Schema veikia taip. NT brokerio darbas yra labai nestabilus ir jam pasiekti stabilumo gali prireikti daug metų ir daug investicijų. Stambaus NT savininkai jam pasiūlo stabilumą: tu turėsi daug patalpų iškart, tau nereikės drebėti ir nuolatos ieškoti naujų, o už tai mokėsi dalį savo dalies mums.

Tačiau ši tendencija jau neapsiriboja nei kirpėjomis, nei treneriais, nei brokeriais. Visi naršydami internetą kažkada turbūt esame matę kokias nors paslaugas teikiančias svetaines, kuriose įdėti tų svetainių klientų video atsiliepimai. T. y. video su „kalbančiomis galvomis“ apie tai, kokia nuostabi yra ta svetainė, kaip jie patenkinti jos paslaugomis. Žinoma, daugeliu atveju tai būna nusamdyti aktoriai, kurie gauna užmokestį už tai, kad įtikinamai atskaito iš anksto paruoštą tekstą. Vidinėje marketingo virtuvėje jau kalbama, kad visai netrukus tokios „galvos“ ne gaus atlyginimą už šių rolių atlikimą, o, priešingai, mokės tokioms svetainėms už tai, kad gali jose kalbėti

Nėra ko abejoti, kad ši tendencija patiks vis platesnio plauko kapitalistams ir prasiskverbs į vis daugiau sferų. Nors kartais atrodo, kad tai galima būtų nurašyti konkrečios sferos ypatybėms, bet kodėl tuomet tai vis labiau plinta? Ir apima sritis, kuriose žmonės kažkada gaudavo stabilius atlyginimus? Kaip manai, kiek laiko prireiks, kad ši schema prasiskverbtų į tavo profesiją?

Kažkada Orvelas aprašė socialistinę visuomenę kaip „gyvulių ūkį“, tačiau ar neatrodo, kad tikrasis gyvulių ūkis yra šioji mūsų nūdienos kapitalistinė visuomenė? Ar save gerbiantis žmogus, kuris turi puikius darbo įgūdžius, darbo patirtį ir žino savo vertę, ar toks žmogus sutiks mokėti firmai už tai, kad joje dirba? Ar tai nėra virtimas kažkokia bedvase gyvuliška biomedžiaga, kuri nebeturi jokio žmogiškojo orumo, ir yra pasiruošusi prisitaikyti prie bet kokių „laisvosios rinkos“ užgaidų?

Taigi, norėčiau, kad savęs paklaustum, ar nori būti gyvuliu? Ar nori virsti biomedžiaga, kuri neturi jokių savo įsitikinimų, svajonių, įsivaizdavimų, poreikių, pažiūrų, savigarbos ir yra pasiruošusi prisitaikyti prie bet kokių kapitalizmo sąlygų, kad ir kokios jos bebūtų absurdiškos? Ar nori tokios ateities savo vaikams...?

Parašė: M. B.