Maksimas Gorkis. Legenda apie liepsnojančią Danko širdį

Legenda apie liepsnojančią Danko širdį – neilgas, bet vienas žymiausių ir reikšmingiausių rusų rašytojo–bolševiko, M. Gorkio (1868–1936), kūrinių. Tai – Gorkio jaunystės kūrinys, pirmą kartą pasirodęs 1885 m., kaip dalis moldavų tautosakos motyvais paremto apsakymo „Senė Izergilė“. Danko legenda – pasakojimas apie narsų ir savęs negailėjusį herojų, tamsiausią valandą nepabijojusį stoti liaudies priešakyje ir kautis už jos išsivadavimą bei šviesesnę ateitį, dėl kurios jis paaukoja savo paties gyvybę.

Kaip ir daugelis kitų M. Gorkio kūrinių, legenda apie Danko pasitarnavo kaip galingas dvasinis ginklas tuomet carizmo pavergtos Rusijos imperijos liaudies socialinio ir nacionalinio išsivadavimo kovoje; įkvėpė ne vieną revoliucionierių iki Spalio revoliucijos ir po jos; atgarsio sulaukė ir lietuvių literatūroje: J. Biliūno „Laimės žibury“ randame tą pačią revoliucinio humanizmo dvasią ir alegorinius įvaizdžius (Lietuvių literatūros istorija. V., 1958. T. 3, p. 461).

Vaikystėje Spalio revoliuciją Rusijoje regėjęs, į Lietuvą sugrįžęs ir tarpukario metais į komunistinį judėjimą įsitraukęs lietuvių rašytojas, revoliucionierius–pogrindininkas, A. Gudaitis–Guzevičius (1908-1969), tokiais žodžiais prisiminė Gorkio kūrybos ir būtent legendos apie Danko reikšmę savo gyvenime:

„Mano karta auklėjosi pagal Gorkio postulatus apie liaudies tiesą, proletariato tiesą, apie karingąjį humanizmą, apie revoliuciją – kaip vienintelį teisingą kelią žmonijai pertvarkyti...

Laimingo atsitiktinumo dėka mus globojo mokytoja, anksčiau buvusi carinėje ištremtyje. Pasisodinusi vaikus aplink save, ji skaitė legendą apie stebuklingą didvyrį Danko...

...mokytojos žodžiai apie didvyrį, atidavusį savo širdį vardan meilės liaudžiai, vardan puikios ateities, liepsnojo skaisčia ugnimi nežinios, užguitumo ir skurdo tamsoje. Mes negreitai susigaudėme, kieno talentui turime būti dėkingi už šį puikų paveikslą, sužavėjusį mus tuo metu. Ir vis dėlto jau tame mūsų rūsyje buvo ištartas Danko vardas, ir mes apsiginklavome juo, dar ne visai supratę jo jėgą.“ (A. Gudaitis–Guzevičius. Didvyriškumo estafetė. V., 1981, p. 483–484).

Ši tiesa ir „karingasis humanizmas“ savo laiku išauklėjo ištisas kartas didžių patriotų ir revoliucinių kovotojų, gyvenusių ta pačia Danko dvasia. Tikėdamiesi, kad ši tiesa, ši dvasia galinti ir šiandien paliesti ne vieno jauno skaitytojo širdį, jūsų dėmesiui pateikiame ne tik pilną „Marksisto bibliotekos“ parengtą „Senės Izergilės“ tekstą, bet ir pagal Danko legendą sukurto rusiško animacinio filmuko lietuvišką vertimą.

Kibirkštis

 

Skaitykite: M. Gorkis. Senė Izergilė