Lietuvoje įteisinama jankių kariuomenės savivalė

Sieninis užrašas Plungėje

Paėjusią savaitę pasklido įdomi žinia: nuspręsta tarp Lietuvos ir JAV pasirašyti sutartį dėl „amerikiečių pajėgų statuso Lietuvoje“, kurios išdava – Lietuvos atsisakymas nuo „pirminės teisės vykdyti baudžiamąją jurisdikciją amerikiečių kariams“; be to, JAV kariuomenei Lietuvoje numatomos ir mokesčių lengvatos, „JAV karinėms pajėgoms ar jų vardu įsigyjant turto tebūtų taikomas pridėtinės vertės mokestis, pardavimo, naudojimo ar akcizo mokestis.“ (Greitai JAV kariai Lietuvoje jausis kaip namuose).

Šito pasėkoje JAV kariai, be ir taip gaunamų privilegijų, ką bedarytų, bus atsakingi tik JAV, o ne Lietuvos, įstatymų atžvilgiu. Tarkime, JAV karys sumuštų arba nužudytų civilį gyventoją – ir už tai „nepriklausomos“ Lietuvos teisinės institucijos sankcijų taikyti negalėtų – visa tai pereina į pačių JAV jurisdikciją. Kas tai, jeigu ne atviras Lietuvos teritorijoje esančių jankių karinių pajėgų savivalės įteisinimas? Būtent tai – ir ne kas kita.

Bet net ir šitokių faktų šviesoje mūsų ponai „patriotai“ – linkevičiai, grybauskaitės, kirkilai ir landsbergiai – nenustos tvirtinę, esą Lietuvos esama „nepriklausomos“ valstybės, kuriai tiesiog reikalinga pagalba „ginantis nuo Rusijos grėsmės“, o šią, savo ruožtu, suteiksiantys mūsų gerieji „strateginiai partneriai“ iš už jūrų marių... Ir tai esą labai geras dalykas, nei kiek neprieštaraujantis nei jokiems įstatymams, nei pačiai teisybei. Tačiau taip rimtu veidu teigti tegali tik visiškas kvailys, arba ciniškas apgavikas.

Kodėl? Štai 1992 m. priimtoje, dabar liaupsinamoje buržuazinės Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, atsivertę 137-ąjį str., skaitome, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.“ (Lietuvos Respublikos Konstitucija). O kaipgi nuo 2004 m. šalies teritorijoje dislokuotoji „NATO oro policijos misija“ (faktiškai – užsienio valstybių oro pajėgų bazės Lietuvos teritorijoje)? Ką, tuo tarpu, galima sakyti apie 2014 m. į Lietuvą įvestas užsienio karines pajėgas, tankus ir kitą techniką? Juo labiau, apie 2015 m. Vilniuje atidarytą NATO štabą (Istorinė akimirka: NATO vadovas atidarė Aljanso štabą Vilniuje)?

Toliau – atsivertę 1992 m. Konstituciją žiūrime 135 str.: „Lietuvos Respublikoje karo propaganda draudžiama.“ (Lietuvos Respublikos Konstitucija). O tai, ką eilę metų daro vadinamosios masinės žiniasklaidos priemonės, ką šneka tokie veikėjai, kaip D. Grybauskaitė, L. Linkevičius, V. Landsbergis ir kt. rusofobinio psichozo korifėjai – argi tai nėra karo propaganda?

Šie faktai prieštarauja netgi esamos buržuazinės Konstitucijos nuostatoms. Bet „patriotams“ tai nė motais – net ir Konstituciniam teismui negėda sofizmais de jure paneigti de facto užsienio šalių karinių bazių egzistavimą Lietuvos teritorijoje. Tad apie kokią dar „nepriklausomą“ Lietuvą ar „konstitucinį teisėtumą“ galime kalbėti? – net neišeidami už itin ribotos bei prieštaringos buržuazinės teisės ir valstybingumo sampratos. Apie jokią, nes tai – paprasčiausias farsas.

Ką turime, tai tam tikrą (lyginant su kitomis pasaulio šalimis) privilegijuotą statusą turinčią JAV koloniją, o tiksliau, satelitinę valstybę, savotišką pafrontės buferinę zoną, kuria būtų tiesiog be skrupulų pasinaudojama galimo JAV ir Rusijos karinio konflikto atveju. Aukščiau minėtasis JAV-Lietuvos susitarimas, įteisinantis jankių kareivių savivaliavimą mūsų šalyje, tėra tik šio mūsų faktinio statuso ir santykio su JAV pasekmė – natūrali, logiška pasekmė.

Belieka iškelti klausimą, ar šitokia padėtis tenkina ir ar turėtų tenkinti daugumą lietuvių? Vargu – tačiau kitas klausimas, kada į masinės (dez) informacijos priemonių sukurtą kreivų veidrodžių karalystę įvaryti žmonės ims aiškiau suvokti tikrovę ir įsisąmoninti tikruosius savo interesus – nes tik tada, ir ne anksčiau, bus galima kalbėti apie realų ne paskirų individų, o pačios liaudies pasipriešinimą esamai padėčiai.

Kibirkštis