Pjeras De Geyter – „Internacionalo“ autorius

1888 m. liepos 15 d. G. Delory, Prancūzijos socialistų lyderis Lilio mieste, kreipiasi į medžio drožėją Pierre De Geyter,  prašydamas sukurti muziką „Internacionalui“. Iki tol, darbininkų renginiuose giedant  „Internacionalą“, buvo naudojamasi „Marselietės“ melodija.

Kapitalizmas grįžta į Kubą

Sueina 65-eri metai nuo revoliucijos Kuboje pradžios (1953-ųjų liepos 26-os), per kuriuos smarkiai pakito ne vien Kubos, bet viso pasaulio padėtis. Glaudžioje sąjungoje su tuomete TSRS pavyzdine socializmo šalimi tapusi Kuba atlaikė ilgametę JAV blokadą, nepasiduodama netgi po Tarybų Sąjungos ir pasaulinio socializmo žlugimo 1990-aisiais, iki 21-ojo amžiaus išsilaikydama, kaip maža, bet ryžtinga Lotynų Amerikos socializmo salelė jankių imperijos apsuptyje.

Andrius Užkalnis – „nuomonių lyderis“ ar eilinė prostitutė?

Vienas žymiausių mūsiškės kibernetinės erdvės rašeivų, tikras Lietuvos „auksinio jaunimo“ ir apskritai miesčionijos dievaitis A. Užkalnis neseniai pateko į nedidelį skandaliuką. Mat paaiškėjo, kad savo, kaip taip vadinamo „nuomonių lyderio“ nuomonę jis... pardavinėja už pinigus. Kaipgi?

Žydiškas fašizmas: Izraelis įtvirtina kitataučių beteisiškumą

Mėgstama svaičioti apie Izraelį, kaip tariamą „laisvės ir demokratijos“ bastioną Artimuosiuose rytuose. Kokia toji laisvė, eilinį kartą parodė Izraelio parlamentas, liepos 19-ą nubalsuodamas už taip vadinamą „Nacionalinės valstybės įstatymą“, kuriame, anot premjero B. Netanjahu, būtent „žydų tautybės“ principas iškeliamas aukščiau „demokratijos“. Kokia to reikšmė, nesunku suprasti pažvelgus į patį kontekstą.

Trampo ir Putino susitikimas – įvykis, ar tik audra stiklinėje?

Suomijos, formaliai neutralios valstybės sostinėje, Helsinkyje, įvyko JAV ir Rusijos vadovų susitikimas. Kaip nekeista, D. Trampo ir V. Putino akistata iššaukė prieštaringas reakcijas buržuazinės žiniasklaidos bei politikierių tarpe. Kol vieni tikisi teigiamų poslinkių abipusiuose valstybių santykiuose, mūsų linkevičiams ir juknevičienėms artimesni veikėjai isteriškai klykia apie tariamą Trampo „parsidavimą rusams“, ypač nerimaudami dėl privačiai įvykusio dviejų prezidentų pašnekesio. Tačiau už jų keliamo triukšmo slypi kas kita.

Atsisveikinimas su carizmu (Romanovų dinastijos galo 100-metis)

1917-ųjų lapkritį laimėjo Didžioji Spalio socialistinė revoliucija, labiausiai pasaulį sukrėtęs 20-ojo amžiaus įvykis – suduodama mirtiną smūgį barbariškajam cariniam režimui ir pradėdama naujos, socialistinės visuomenės kūrimą.

Andrius Bulota. Ten, už kalnų, Ispanija

Istorijos puslapiuose krauju įrašyti 1936-1939 metai, kuomet Ispanijoje siautė nuožmaus pilietinio karo audros. Išsigandę kairiųjų darbininkų, komunistų ir apskritai demokratinių jėgų šalyje pakilimo, kraštutiniai fašistiniai elementai, katalikų bažnyčios hierarchų bei stambiųjų žemvaldžių remiami, su generolu Franku priešakyje planavo valstybės perversmą, kurį atskleidus 36-ųjų liepos 17-ąją, prasidėjo kariniai veiksmai. Į bendraliaudinį antifašistinį frontą susitelkusios minios ispanų darbininkų ir valstiečių, komunistų ir kitų revoliucionierių, ginkluoti stojo prieš politinės reakcijos šalininkus.

Europos pinigai – stambiesiems žemvaldžiams remti

Girdėti nemaža kalbų paramą smulkiesiems ūkiams, kaip priemonę nykstančiam kaimui gaivinti. Esą tam ir skiriami daugiamilijoniniai ES pinigų rezervai, taip vadinama Europos parama. Tačiau faktai byloja, kad absoliučią daugumą šių pinigų susižeria ne vos galą su galu tesuduriantys, nuo žemės ūkio produktų supirkimo kainų visiškai priklausomi smulkieji valstiečiai, o stambieji žemvaldžiai, liaudiškai – buožės.

Liudas Gira. Žalgirio Lietuva

Liepos 15-oji – diena, kai 1410-aisiais jungtinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos tautų pajėgos sumušė iš Vakarų besiveržusias kryžiuočių grobikų gaujas, užkirsdami kelią mūsų gimtajai žemei užgrobti. Istorinis tautų draugystės, jų praktinio solidarumo išsivaduojamoje kovoje pavyzdys – nemirtinga pamoka dabarties ir ateities kartoms. Lietuvių poezijos klasikas – Liudas Gira – įamžino ją mums visiems, sugretindamas Žalgirio pergalę su savo meto kova Antrajame pasauliniame kare prieš nuožmiausiąjį visos lietuvių tautos ir pačios žmonijos priešą – hitlerinį fašizmą. Skaitytojų dėmesiui – poema „Žalgirio Lietuva“.

Jono Noreikos – Generolo „Vėtros“ anūkė: senelis dalyvavo žydų žudynėse

Tiek atvirai fašistuojančių patriotėlių, tiek pačio landsberginio oficiozo šlovinamas J. Noreika, geriau žinomas „Generolo Vėtros“ vardu – viena šiuolaikinės buržuazinės Lietuvos istoriografijos mito apie „didvyriškuosius pokario miško brolius“ centrinių figūrų. Ką reiškia paliesti tokią šventą karvę, dar neseniai matėme R. Vanagaitei prabilus apie nešvarius kito tariamo herojaus, A. Ramanausko-Vanago darbelius. Bet šįkart yla iš maišo lenda akivaizdžiai – pačio „Vėtros“ anūkė, JAV gyvenanti Silvija Kučėnaitė-Foti pripažįsta jį buvus tiesioginiu nacių kolaborantu, prisidėjusiu prie masinių žudynių mūsų krašte.

Narsioji partizanė Marytė Melnikaitė

1943 metų liepos 13 d. nuo hitlerinių budelių kruvinų rankų žuvo didvyriškoji lietuvių tautos dukra – Tarybų Sąjungos Didvyris Marytė Melnikaitė.

Nikolajus Černyševskis. Kas daryti?

Lygiai prieš 190 metų, 1828-ųjų liepos 12-ąją dieną Saratove gimė rašytojas ir filosofas materialistas, Nikolajus Gavrilovičius Černyševskis (1828-1889) – žymiausias rusų revoliucinis demokratas, ikimarksistinio valstietiškojo socializmo ideologas. Pasišventęs kovai dėl carizmo nuvertimo, ilgus dešimtmečius praleido katorgoje ir kalėjimuose, kur 1862-1863 m. parašė klasika tapusį romaną „Kas daryti?“

TSPMI profesorius – saugumiečių politinis cenzorius

TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas

Sakoma, kad gyvename laisvoje ir demokratiškoje Lietuvoje. Skelbiama žodžio ir spaudos laisvė, o teisėtvarka neva objetyvi bei nepolitizuota. Tačiau praktika rodo ką kita. Štai jau keletas mėnesių, kaip vyksta šių metų pavasarį prasidėjęs garbaus amžiaus publicisto P. Masilionio teismo procesas. Pastarasis kaltinamas pagal BK 170-2 str. neva „neigęs“ ar „šiurkščiai menkinęs“ 1991-ųjų sausio 13-ąją vykdytą „sovietų agresiją“. Mat praėjusiais metais jis išleido abejones dėl oficialiosios įvykių versijos keliančią rusų žurnalistės G. Sapožnikovos knygą „Išdavystės kaina“ – dėl to sulaukęs teisiškai nesankcionuotų kratų, o galop atsidūręs teisme.

Marius Jonaitis. Liepos 6 diena. Ar reikia tokios šventės?

Jau tampa tradicija iš Liepos 6 dienos daryti didelę šventę. Tą dieną nereikia dirbti, vyksta renginiai, giedama „Tautiška giesmė“. Atrodo puiku, lietuviai turi šaunią šventę vasaros metu. Tačiau ar daug kas gilinasi į liepos 6 dienos ištakas?

Nacionalinio stadiono nebus. 30 mln. eurų – į klozetą?

Tokia mintis kyla paskaičius naujienas iš Vilniaus – trečiadienį (liepos 4 d.) sostinės savivaldybė nubalsavo už Šeškinėje, greta „Akropolio“ prekybos centro stovinčių planuotojo nacionalinio stadiono griaučių griovimą. Dar 1987-aisiais iškilę pamatai, įskaičius ilgamečius projektus pagaliau užbaigti vos pradėtą stadiono statybą (pvz. – 2007-aisiais buvo nuspręsta atnaujinti darbus, o „Vikipedijoje“ iki šiol rašoma, kaip darbus „numatoma“ baigti iki senai praėjusių 2016-ųjų...), įkainuoti per 30 mln. eurų suma. Nejau viskas iššvaistyta?

Gintaras Butkus. Apie naujosios Tarybų valdžios prigimtį

Kaip buvo anksčiau, kodėl žlugo Tarybų valdžia – šis klausimas domina visus. Pirmiausia reikia prisiminti kaip viskas buvo. Tarybų valdžia buvo daugiau formali (nors privati nuosavybė buvo panaikinta iš tikrųjų). Dabartiniam skaitytojui reikia paaiškinti, kad kandidatai į deputatus buvo iškeliami darbo kolektyvuose pagal partinių organizacijų rekomendacijas. Deputatų veikla Aukščiausioje Taryboje ir vykdomosiose komitetuose (savivaldybėse, kitaip tariant) buvo faktiškai visuomeninė veikla, kuria buvo užsiiminėjama laisvu nuo pagrindinio darbo laiku. Tai yra nemokamai. Tai nebuvo profesija. Buvo priimta manyti, kad darbo žmogus išrinktas deputatu vykdo visuomenine pareigą. Deputatai nesijautė valdžia, nors formaliai ja buvo. Siūlomi sprendimai buvo priimami automatišku rankų pakėlimu. Deputatai pernelyg priklausė nuo administracijos tų įmonių, kuriuose dirbo. Vietiniai partiniai komitetai tiesiogiai kontaktuodavo su įmonių administracija. Tuo pačiu nelabai aiški buvo deputatų vieta Tarybų valdžios struktūroje (paradoksas – gaunasi žodžių žaismas). Deputatas buvo daugiau garbės vardas.

Vienadienis streikas Argentinoje: kova ar imitacija?

Kai kurie draugai prašė parengti lietuviškai medžiagos apie situaciją ir praeitos savaitės įvykius Argentinoje. Mat Če Gevaros tėvynėje pastaruosius keletą metų šeimininkaujanti dešiniųjų vyriausybė 27% kylančios infliacijos akivaizdoje nusprendė darbo užmokesčių kėlimą apriboti 15% buržujų džiaugsmui ir akivaizdžiai darbininkų nenaudai. Dar daugiau, Argentinos prezidentas M. Makri susitarė su Tarptautiniu valiutos fondu dėl 50 mlrd. JAV dolerių kredito, sprendimą motyvuodamas būtinybe gelbėti smunkančią nacionalinę valiutą.