Jisai pabrėžė, kad kai bendra inercija traukia „ne ten“, tada būtina panaudoti jėgą, kad neduotumei sau „ne ten“ papulti. Politologas pastebi, kad, netgi pajutus šią žmogų lyg skiedrą nešančią srovę, būtina šitam pasipriešinti.
Sergejus Kurginianas pabrėžia, kad tam, jog inercija nenugalėtų, iš pradžių būtina įjungti smegenis, o po to atsibusti, atsisakant automatizuoto elgesio. Tuo pačiu reikia rimtai išgyventi tragišką tiesą, kad „vienas lauke ne karys“, – tvirtino jis.
„Pavieniui su tokiomis inertiškomis srovėmis nekovojama. Su jomis kovoti galima tiktai kartu ir šiame „kartu“ keičiant save patį“, – pažymėjo politologas. Jis pridūrė, kad šitam šansų yra mažai, nes tai labai sudėtinga, kadangi žmonės stipriai susiskaldė.
„Baisiausia, kas dabar yra įsitaisę žmonijos protuose, širdyse ir valinguose muskuluose – tai vienatvė. Ji jau buvo didžiulė ankstesniais metais, bet dabar ji pasidarė beribe. Ir ji didės. Visos šitos distancijos, visos šitos karantininės ir panašios priemonės – visa tai reikalinga vienatvei didinti ir palaužti žmogų, kuris dar kažko tai laikosi, kadangi vienas lauke ne karys“, – paaiškino Kurginianas.
Anot jo, koks idiotiškas bebūtų šiuolaikinis vartotojiškas elgesys – su jo beprasmėmis „tusofkėmis“ ir panašiai – jame yra tam tikras jaunimo bandymas ištrūkti iš vienatvės.
Analitikas paaiškina, kad išeitis iš šiandieninės krizės, kilusios tiek iš COVID-19 epidemijos, tiek iš kontrproduktyvios kovos su ja, reikalauja trijų dalykų: proto įtempimo – dėl inercijos įveikimo ir intensyvaus komunikabilumo, kadangi įveikti tokio masto neigiamų procesų pasekmes pavieniui – neįmanoma.
Šaltinis: ИА Красная Весна
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą