2019 m. birželio 4 d., antradienis

Pirčiupių žudynėms – 75

Pirmadienį, 2019-ųjų birželio 3-ią suėjo lygiai 75-eri metai, kaip 1944-aisiais Lietuvoje siautėję fašistiniai barbarai, keršydami už šių pagalbą „raudoniesiems“ tarybiniams partizanams, gyvus sudegino 119-is dabartiniam Varėnos r. esančio Pirčiupių kaimo gyventojus, iš jų – 61 moterys ir 49 vaikai iki 15 metų amžiaus (tarp jų – 4 kūdikiai).

Panašus likimas ištiko daugelį kitų kaimų tiek Lietuvoje, tiek kituose rytų Europos, ypač Tarybų Sąjungos kraštuose. Ir viskas vyko „pagal programą“, t. y. tiek slavų, tiek baltų tautų genocidą numačiusį generalinį „Ost“ planą, kurio įvykdymui kelią užkirto vienui vienintelė Raudonoji armija, 1941-ųjų vasarą stojusi į žūtbūtinę kovą prieš hitlerinį slibiną.

Tačiau ši tragiška, bet kartu herojiška tarybinės liaudies epopėja, kaip ir atskira jos detale esanti Pirčiupių tragedija oficialiųjų Lietuvos istorikų, kaip ir politikierių per daug nedomina. Ji arba „kažkodėl“ pamirštama, arba mėginama perpasakoti, užtušuojant esminius istorijos faktus.

Todėl nenuostabu, kad šįkart, kaip ir kasmet Lietuvos socialistams atiduodant pagarbą Pirčiupių aukoms, prie 1960-aisiais iškilusio Pirčiupių Motinos paminklo nei respublikinės valdžios, nei didžiųjų buržuazinių partijų atstovų nebuvo matyti.

Visgi šį kartą publika susirinko gausesnė. 12 val. įvyko oficialus, Varėnos r. savivaldybės organizuotas apvalių 75-ų metinių minėjimas. Į jį be vietinių valdininkų (su Varėnos r. vicemeru priešakyje) atvyko ir Antifašistinės koalicijos veteranų organizacijos pirmininkas, buvęs 16-osios divizijos karys J. Deksnys bei Rusijos ambasadorius A. Udalcovas. Greta jų – ir skaitlinga socialistų grupė.

Oficialusis renginys neapsiėjo be mažai kuo į temą buvusių religinių dainelių. Tuo tarpu pagrindiniu kalbėtoju buvęs vicemeras savo pasisakyme apsiribojo abstrakčiu, krikščionišku moralizavimu reikšdamas viltį, kad dabarties pasaulio galingieji, išnaudotojai ir pavergėjai būsią „gailestingesni“ už savo hitlerinius pirmtakus 1941-1945 m. laikotarpiu ir tokių ekscesų išvengsiantys.

Vaikišką tokio požiūrio naivumą (jei ne cinizmą...) išduoda tiek Artimuosiuose rytuose, tiek Ukrainoje, tiek įvairiuose po Trečiąjį pasaulį išsibarsčiusiuose „karštuose taškuose“ vykstančios didžiųjų pasaulio kapitalistinių-imperialistinių galybių (tiek valstybių, tiek transnacionalinių korporacijų) kuruojamos skerdynės dėl išteklių, rinkų ir darbo jėgos užvaldymo.

Tikėtis, kad visa tai užsibaigs viršūnių, žodžiu pasaulinės oligarchijos (ar ją aptarnaujančių politikierių) gailestingumo, abstraktaus „humaniškumo“ dėka – tas pat, kas laukti kupranugario pralendančio pro adatos skylutę. Ką puikiausiai parodo istorija – juk ne nuolankios maldos dievuliui, o tvirtas, švenčiausios neapykantos įkaitintas Raudonosios armijos plienas savu laiku nugalėjo fašizmą.

Dar daugiau. Kaip tik 1941-1945 m. Didysis Tėvynės karas kažkada iki galo atsijojo pelus nuo grūdų. Žmones nuo išsigimėlių. Tikruosius patriotus, stovėjusius Raudonosios armijos, komjaunimo ir tarybinių partizanų eilėse nuo dabar „didvyrių“ aureolėmis papuoštų tuomečių buržuazinių nacionalistų, tapusių Trečiojo Reicho bendrininkais, o po to, jau pokariu – sadistiškas civilių žudynes tęsusiais miškiniais.

Kaip tik tai supranta visi dorieji, susipratę žmonės. Lietuviai, rusai, lenkai, žydai, ukrainiečiai, vokiečiai – visi. Be tautybės, rasės ar tikybos skirtumo. Jų protuose ir širdyse per amžius neišblės istorinė atmintis. Neišblės Pirčiupių, kaip ir kitų fašizmo aukų atminimas. Neišblės ir vis naujas kartas įkvepianti plieninių Raudonosios armijos karių šlovė.

Kibirkštis

 

 

6 komentarai:

  1. Kiekvienas jav prezidentas nuo Carterio iki Obamos vykdė karus, o pastarasis sugebėjo gauti Nobeli už taiką, tai kokio žmoniškumo galima tikėtis! Kai Odesoje gyvus sudegino ar pajudino vakarai pirštą kad sutramdyti savo fašistus Ukrainoje!

    AtsakytiPanaikinti
  2. Parašėte tikrą tarybinį opusą raudonajai armijai. O kad karo galėjo ir nebūti, jei Hitleris su Stalinu nebūtų slaptai dalijęsi Europos - nė žodžio. Šlykšti prorusiška propaganda iš jūsų lūpų. O karą laimėjo Raudonoji armija tik su sąjungininkų pagalba, tarp kurių, beje, buvo ir Prancūzija, ir Anglija, ir JAV. O beje, kas iš pasalų užpuolė Lenkiją ir Katynėje išžudė daugumą jos karininkų? Visi žinome, kad Sovietų sąjunga buvo melo valstybė, nepaisant to, kad buvo joje ir gerų dalykų.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Žmogau, pasiduodi melagingam, iškreiptam revizionizmui, ateinančiam iš vakaru. Pamiršti, kaip pvz vakaru valstybės nieko nedarė, o atvirkščiai privergė Čekiją atiduoti Sudetus Hitleriui. Čekams paprašius Stalino pagalbos, šis sutiko padėti, bet Lenkija neleido pereiti per savo teritoriją tuo pačiu tapo tylia bendrininke, pritariančia Čekijos valstybės dalies aneksijai.Gerbk tarybinēs liaudies žygdarbį kovojant su fašistais, kurie vežė lietuvius priverstiniams darbams į Vokietiją. Raudonoji armija labiausiai prisidējo prie pergalēs. Lietuviška 16-oji divizija dalyvavo svarbiuose mūšiuose ir pasižymėjo. Tarybiniai lietuviu partizanai tiesiogiai kovoho su fašistais sprogdindami ju traukiniu ešelonus, priešingai neiburžuaziniai pokario banditai, kurie terorizavo ir žudė tarybinius žmones.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Vakarai sugebėjo į galvas įkišti tą melą apie tai kas pradėjo karą, kas laimėjo, bet kažkodėl nutylėjo kas sausi iš pelkės išlipo ir kas iš to pelną gavo! Kaip pas lenkų užsienio reikalų ministrą kabinete Hitlerio portretas kabėjo, kaip Cercilis neleido, prieš užimant Sudetus vokiečių generolams sukilti prieš Hitleri. Kovojo ir anglai, ir prancūzai bla bla bla, normandijoje iš abiejų pusių žuvo po 10 tūkstančių, net kalbėti nėra apie ką, o pučia burbulą net gėda klausytis. Staliningrade vieną gatvę ėmė ilgiau nei visą Prancūzija! Kol abi pusės Staliningrade kovojo dėl kiekvieno aukšto, kad nenumirti iš šalčio, prancūzai su vokiečiais alų gere6, o prancūzės jiems nugaras kasė. Kodėl vokiečiai anglus prie Dunkirko paleido, kad susitarti su Cerciliu. Ko Hesas skrido i Angliją? Paskutinis šiaudas kad būtų galima susitarti! Kiek galvų padėjo Raudonoji armija, o kiek vakarai? Todėl tų pasakų apie tai kas laimėjo nereikia ir darysiu viską, kad praplautasmegenaiai istorijos nepakeistų! Apie Katyne tamstai reikėtų pirminius šaltinius pažiūrėti, o radiosvoboda, kai patikrinti tada ir spręsk. Didesnio melo nei dabartinis mėšlas iš vakarų ir sugalvoti sunku. Demokratija, nepriklausoma žurnalistika, highly likely ir t.t Liežuviu malti daug proto nereikia, o kad faktus tikrinti ir išvadas daryti daugumai smegenys per skystos todėl ir užsiima per pasakojimais! Šlovė 16 divizijai, kuri ginklu išlaisvino Lietuva nuo nacistinio mėšlo!

    AtsakytiPanaikinti
  5. Nutrūko publikacijos. Kodėl?

    AtsakytiPanaikinti