Daugybę metų mus mokė, kad Japonija – tai aukšto
išsivystymo, kurį gali pasiekti „laisvoji rinka“, pavyzdys. Robotizacija,
aukštos technologijos, našus darbas, progresyvi visuomenė – tokį Japonijos
įvaizdį puoselėjo mūsų kraštų oficiozinė kapitalistinė propaganda. Tačiau koks
gyvenimas šioje šalyje iš tikrųjų? Žemiau pateikiame 11 faktų iš Japonijos
gyvenimo, kurių mūsų skaitytojai greičiausiai iki šiol negirdėjo.
Keliolikos valandų darbo diena
Pradėkime nuo to, kad Japonijoje beveik nebūna
atostogų. Išeiginė – arba šeštadienis, arba sekmadienis. Per metus galima gauti
kelias papildomas išeigines. Tačiau net jei jų bus visos 10, jų negalima
pasiimti visų iškart. Jas reikės išskirstyti per visus metus.
8 valandų darbo diena, 5 dienų darbo savaitė
Japonijos nepasiekė. Formaliai darbo
diena Japonijoje trunka apie 10 valandų. Tačiau laikytis tokio grafiko
Japonijoje gėdinga. Net jei ateisi likus 15 minučių iki darbo pradžios, pagal
nerašytas taisykles bus laikoma, kad pavėlavai. Ateiti reikia likus mažiausiai
pusvalandžiui arba valandai iki oficialios darbo pradžios. Tačiau net ir
išbuvus darbe iki vakaro, išeiti taip pat būtų blogo tono ženklas, ypač jei
viršininkas sėdi ilgiau. Jei jis pasilieka kelioms valandoms po darbo,
darbuotojai taip pat turi pasilikti ir dirbti, ir tai nebus laikoma
viršvalandžiais. Todėl reali darbo diena gali trukti ir 12, ir 14 valandų.
Tačiau netgi atidirbęs 12-14 valandų, namo
darbuotojas negrįš. Japonijoje tai vadinama nomikai, arba „gerti kartu“.
Kai kuriose įmonėse nomikai vyksta
kasdien, kai kuriose – kelis kartus per savaitę. Tai reiškia, kad po darbo
kolektyvas kartu su savo viršininku turi eiti į barą ir gerti. Girtavimo kultūra
Japonijoje skatinama materialiai – už tokius vakarinius gėrimus moka arba pats
viršininkas iš savo kišenės, arba kompanija. Kai kurios įmonės netgi primoka
savo darbuotojams už nomikai. Tokia japoniško kapitalizmo kultūra –
uždaryti darbuotoją įmonės pasaulyje, kartu dirbti ir kartu gerti, po to vėl
kartu dirbti, ir vėl kartu gerti.
Miegojimas bet kur
Japonijos miestuose, einant metro stotyje,
traukinyje, asfalto pakraštyje ar bet kur kitur galima rasti ant žemės
sėdinčius ar gulinčius žmones, kurie tiesiog miega. Praleisdamas tiek valandų
darbe, žmogus dažnai neišlaiko ir tiesiog užmiega ten, kur papuolė. Kartais
girtas, o kartais blaivas, tiesiog iš nuovargio. Niekas į tai nekreipia dėmesio
ir policijos nekviečia, nes tai įprasta.
Mirtis nuo persidirbimo
Galima kilti klausimas, ar toks režimas nekenkia
sveikatai. Tačiau tiesa liūdnesnė – nuo to mirštama. Japonijoje tai vadinama karoshi,
arba „mirtis nuo persidirbimo“. Dažniausia karoshi medicininė priežastis
– insultas arba infarktas. Jei 2001 metais 143 mirties atvejai oficialiai buvo
pripažinti karoshi, tai 2016 – jau 1456. Galima pasidžiaugti, kad iš 127
milijonų gyventojų oficialiai tokiu būdu mirė tik pusantro tūkstančio, bet net
ir tokios „paguodos“ tendencijos nedžiugina.
Vyrai ir žmonos vienas kito nepažįsta
Be jokios abejonės, 6 darbo dienas po 10-14
valandų dirbantis, paskui dar kelias valandas geriantis, po to miegantis, ir
vėl 10-14 valandų dirbantis, ir vėl geriantis, ir tik vieną išeiginę (kurios
metu belieka tik miegoti) turintis žmogus negalės sukurti pilnaverčio
šeimyninio gyvenimo. Japonijoje yra neįprastas mūsų kraštams reiškinys –
skyrybos tarp pensininkų. Reikalas tas, kad visuomenei gyvenant tokiu darbo
režimu, sutuoktiniai vienas kito taip ir nepažįsta bendrame gyvenime. Tik
išėjus į pensiją prasideda pilnavertis vedybinis gyvenimas, kurio metu
paaiškėja, kad sutuoktiniai nesuderinami...
Lyčių viena nuo kitos atitolimas, pilnaverčių
santykių nebuvimas savo ruožtu sąlygoja naujus neįprastus reiškinius, kurie kai
kuriais atvejais įgija ypač grotestiškas formas. „TŪKSTANČIAI japonų vyrų
nusisuka nuo tikrų moterų ir renkasi ultra-realistines sekso lėles kaip savo
gyvenimo partnerius“, - rašo
britų Express.
Kiekvienais metais parduodama virš 2000 tokių lėlių ir šis skaičius auga. Kraštutiniais atvejais su šiomis lėlėmis japonai ne tik tenkina savo aistras, bet net ir vežioja jas invalido vežimėliuose po parkus, pliažus ir parduotuves. Kai kurie iš jų netgi ima manyti, kad jų lėlė turi asmenybę.
Kiekvienais metais parduodama virš 2000 tokių lėlių ir šis skaičius auga. Kraštutiniais atvejais su šiomis lėlėmis japonai ne tik tenkina savo aistras, bet net ir vežioja jas invalido vežimėliuose po parkus, pliažus ir parduotuves. Kai kurie iš jų netgi ima manyti, kad jų lėlė turi asmenybę.
Vyras su savo sekso robotu lovoje |
„The Sun“ tvirtinimu, sekso robotai gali būti
kalti netgi dėl sumažėjusio gimstamumo Japonijoje. Žinoma, vargu ar sudėtingo
daugiamilijoninio visuomeninio organizmo reprodukciją gali lemti keli
tūkstančiai per metus parduodamų robotų, juolab, kad gimstamumo problemos
Japonijoje nėra naujos. Kas norės kurti šeima tokiomis nenormaliomis sąlygomis?
Tačiau tokie „The
Sun“ ekspertų minties vingiai atspindi drastišką sekso robotų plitimą ir
normalių žmogiškų santykių nykimą.
„Šeima“ kapitalizmo rojuje - japonas su savo sekso robotu vežimėlyje |
Moteriško švelnumo išsiilgusiems vyrams Japonijoje taip pat galima įsigyti pagalvių, imituojančių moterų kojas http://sastha-knowyourledge.blogspot.com/2011/05/hizamakura-or-lap-pillow.html |
Nėštumo tvarkaraščiai
Normalaus šeimyninio gyvenimo Japonijoje daug kam
nepavyksta gyventi ne tik dėl nežaboto masto išnaudojimo, bet ir dėl privataus
sektoriaus kišimosi į darbuotojų asmeninį gyvenimą. Tai vadinama „nėštumo
tvarkaraščiu“. Japonijoje šeima nevisada gali susilaukti vaiko pati nusprendus.
Vietoj to, moteriai tenka stoti į eilę savo darbovietėje ir laukti leidimo iš
kompanijos vadovybės pastoti. Tvarka tokioje eilėje yra tokia, kad leidimą
pastoti gauna daugiau metų dirbančios darbuotojos. Naujoms darbuotojoms gali
tekti pralaukti nemažai metų, kol jų vadovybė sutiks, kad jos pastotų. Ir nors
oficialiai tai draudžia įstatymai, kaip pripažino Toko Širavaka (Toko
Shirawaca), vyriausybės patarėjas darbo problemų klausimais, eilės
nėštumui yra plačiai praktikuojamos ekonomikos sferose, kur daugiausiai dirba
moterys.
Kuo tai skiriasi nuo „totalitarinių“ visuomenių,
kuriose režimas kontroliuoja visas žmogaus gyvenimo sferas?
Savižudybės
Savižudybės – tai vienas iš nenormalių
socialinių sąlygų padarinių. Japonijoje vienas aukščiausių savižudybių lygių
tarp išvystytų šalių. 2015 m. ją lenkė tik Pietų Korėja. 71 proc. visų
savižudybių įvykdo vyrai, ir tai yra pagrindinė mirties priežastis vyrų amžiaus
grupėje nuo 22 iki 44 metų. Taip pat savižudybės yra pagrindinė mirties
priežastis moterų amžiaus grupėje nuo 15 iki 34 metų. Taigi, didžiąja dalimi
žudosi darbo jėga.
Du trečdaliai visų savižudybių įvyksta netekus
darbo. Kitos dažniausios priežastys – negalėjimas rasti darbo, negalėjimas
gražinti skolų ar kredito, socialinis spaudimas, santykių problemos.
Vidutiniškai Japonijoje įvyksta po 1 savižudybę kas 15 minučių.
Hikikomori
Dar viena reakcija į nenormalią visuomenės būseną
– hikikomori. Tai japonai, kurie atsisako socialinio gyvenimo ir
karjeros, ir vietoj to renkasi kraštutinę izoliaciją. Tokių žmonių Japonijoje
oficialiais duomenimis yra 700 000. Manoma, kad dar 1 550 000 gyventojų yra ant
pavirtimo hikikomori ribos. 7 procentai visų japonų vyrų yra hikikomori.
Tokie žmonės užsidaro nuo visuomenės ir savo
šeimos, visą savo laiką praleidžia viename kambaryje, iš kurio gali neišeiti
kelis mėnesius ar netgi kelis metus. Japonijoje jau yra hikikomori
karta, kurios izoliacijos stažas sudaro 20 metų.
Vagonai moterims
Nieko nuostabaus, kad negalėjimas užmegzti
pilnavertiškų santykių su priešinga lytimi ir gyventi normalaus šeimyninio
gyvenimo, masiniai girtavimai savo ruožtu gimdo kitus nenormalius reiškinius,
kaip įvairūs iškrypėliški veiksmai. Daugelis japonių kenčia nuo seksualinio
kabinėjimosi sausakimšuose traukiniuose, kur jos būna tiesiog apčiupinėjamos.
Siekiant užkirsti kelia tokio kabinėjimosi plitimui, Japonijos metro ir
geležinkeliuose buvo įvesta nauja tvarka – vagonai tiktai moterims.
Metro apsaugos darbuotojas laiko ženklą su užrašu „Tik moterims“ https://www.telegraph.co.uk/women/womens-life/11824962/Women-only-trains-and-transport-How-they-work-around-the-world.html |
Įdomu tai, kad priekabiautojai
dažniausiai būna universitetinį išsilavinimą ir „gerus darbus“ turintys vyrai.
Tačiau tai atrodo dėsninga, turint omeny aukščiau išvardintas gyvenimo
Japonijoje sąlygas.
Tačiau moterų čiupinėjimas sausakimšuose
traukiniuose gali nublankti prieš dar keistesnius reiškinius, iki kurių mūsų
„atsilikę“ kraštai dar „nepribrendo“.
Prieš skaitydamas žemiau, skaitytojas turėtų
gerai įvertinti savo moralinę-psichologinę būklę, ir kilus abejonėms, uždaryti
šį langą jau dabar.
Prekyba neplautais apatiniais
Netolimoje praeityje Japonijoje buvo kilusi
prekybos neplautais moteriškais apatiniais banga. Juos galima buvo įsigyti
pardavimų automatuose (kaip kavos puodelį). Tai tapo uždarbiu nepilnametėms
moksleivėms, kurios kelias dienas panešiojusios apatinius, parduodavo juos
atitinkamiems supirkėjams. Šie juos pakraudavo į specialiai tam skirtus
automatus, kuriuose atitinkamos pakraipos vyrai galėjo šiuos apatinius įsigyti.
2004 metais Japonijos valdžia uždraudė supirkinėti tokiu būdu nepilnamečių
apatinius. Tačiau pati šaka niekur nedingo. Japonijoje vis dar stovi moteriškų
apatinių automatai, kuriuose galima įsigyti dviejų rūšių apatinius: 1) tiesiog
švarūs apatiniai; 2) švarūs apatiniai, tačiau specialiai pagaminti taip,
tarytum jie būtų panaudoti (panašiai kaip suplyšę džinsai).
„Pažangiosios“ Japonijos išradimas – moteriškų apatinių automatas |
Prekyba kūno medžiagomis
Nors pardavimų automatuose tikrų neplautų
apatinių Japonijoje jau nerasi, elektroninėje prekyboje jie lengvai pasiekiami.
Suvedus Google paieškoje žodžius 使用済み下着 (naudota apatinė apranga)
galima aptikti daugybę laisvai prieinamų svetainių, kur japonės už vieną ar
kelis tūkstančius jenų (kelios dešimtys eurų) žada pagal užsakymą panešioti
kelias dienas apatinius, o paskui nusiųsti užsakovo nurodytu adresu. Kai
kuriose svetainėse pirkėjai, kurie užsisako tokius apatinius, gauna specialius
pasiūlymus padidinti čekį: už dar kelias dešimtis eurų galima papildomai
užsisakyti buteliuką su seilėmis, šlapimu arba išmatomis.
Pabaigai skaitytojui norėtųsi užduoti du
klausimus:
1) Ar norėtum gyventi tokioje „pažangioje“
visuomenėje?
2) Kaip manai, kiek laiko prireiks, kad
kapitalizmas šią „pažangą“ atneštų ir į tavo visuomenę?
Parašė: M. B.
Tai ko tada vertos tos aukštosios technologijos,jei darbuotojas vis tiek turi dirbti iki išsekimo?
AtsakytiPanaikintiKaip sakė jėzuitai- tikslas pateisina priemones.
AtsakytiPanaikintikaip as daznai sakydavau ant tokiu,,issipyse save,,pas mus miske buvo tokiu ,dirba kol uzmiega ant saku kruvos,,ir vel soka prie darbo,,prarade smegenis
AtsakytiPanaikintitu jau cia?
Panaikintiaukštos tecnologijos skatina didesnį vartojimą, kas automatiškai nulemia ilgesnes darbo valandas. žiurkių ratas- tai kapitalizmo norma.
AtsakytiPanaikintiGanėtinai daug dalykų tiesiog yra kultūriniai skirtumai ir nesuprantant tūlo japono pasaulėžiūros atrodo iškrypę bei taip toliau. Lygiai taip pat, kaip nuo senų jų liaudies mene buvo vaizduojamas seksas su aštuonkojais bei kitom amorfiškom būtybėm... Tad dėl to kaltinti kapitalizmą, na, kažkaip juokinga :)
AtsakytiPanaikinti