Fašisto vizitas Lietuvoje – Netanjahu

Didelė malonė nusišypsojo lietuviškojo JAV vasalato administratoriams – Marijos žemelėn atvyko pasaulinio garso galvažudys, fašistinės Izraelio valstybės vadeiva, premjeras B. Netanjahu. Kaip nekeista, raudonu kilimu pasitikę savo numylėtinį, apie jį uoliai šokinėjo kone visa Lietuvos politikų viršūnėlė – nuo D. Grybauskaitės ir L. Linkevičiaus iki žurnalistinės prostitucijos meną meistriškai įvaldžiusio E. Jakilaičio. Kol sionistų šulą pasitikęs Palestinos rėmėjų piketas daugumoje kanalų liko nutylėtas, sisteminė žiniasklaida tiesiog tryško džiaugsmu, o ant skurdo ribos balansuojančiam neva „Baltijos tigrui“ pagyrų negailėjo nė pats Netanjahu.

Kas čia buvo ir ką visa tai reiškia?
 

Izraelis, kaip Lietuva – JAV satelitinė valstybė. Tiesa, žymiai reikšmingesnė, o kartu, per pačioje Amerikoje gausų žydų kapitalistų sluoksnį, turinti žymiai didesnę įtaką pačios metropolijos reikalams. Vienus puola rusai, kitus – arabai ir musulmonai (kurių žemių užgrobimų remiasi pats Izraelio valstybingumas). Abiem atvejais turime nors ne lygiaverčius, bet visgi aiškius jankių imperijos avanpostus. 

Piketas prieš B. Netanjahu Vilniuje

Jau tai apsprendžia tam tikrą Izraelį valdančių sionistų oligarchų ir Lietuvoje šeimininkaujančių parazitinių „naujalietuvių“ interesų bendrumą. Juolab, kad nemaža dalis „litvakais“ save laikančių Izraelio „aukštuomenės“ atstovų svajoja apie turtus Lietuvoje, kurios sostinė Vilnius iki šiol jų laikoma „šiaurės Jeruzale“.

Pradėję čia reikštis dar 1990-aisiais, jie neabejotinai trina delnus žinodami, kad Marijos žemėje „iš viršaus“ jau nuspręsta po būsimo fiktyvaus referendumo priedanga 2019-ais įteisinti dvigubą pilietybę. Taip atsiversiančios durys ne vien valstybinio turto grobikams, bet ir įvairiausio plauko spekuliantams. Tam ruošiamasi jau kuris laikas.

Ambasados Vilniuje atidarydamas 2017-ais tebuvo pirmas žingsnis. Dėsninga, kad šiemet jį sekė įvykęs Netanjahu apsilankymas, kurio metu negailėta liaupsių Lietuvai, kaip neva pavyzdinei ES „demokratijai“, pasižyminčiai išskirtiniu palankumu „dievo išrinktosios“ tautos valstybės atžvilgiu.

Netanjahu ir "mentas" Skvernelis

Išskirtiniu, mat ES neremia Izraelio tiek ir taip, kaip aršiausiems sionistams norėtųsi. Jos laikysena atrodo perdėm pasyvi. Juolab, kai ekonominiai JAV ir ES interesai skiriasi, žymiai daliai Europos oligarchų bei jų kišenėse gulinčių politinių veikėjų nelieka rimtesnio intereso plikomis krūtinėmis stoti likusio pasaulio akivaizdoje nesugrįžtamai susikompromitavusio sionistinio Izraelio režimo pusėn.

Lietuva, tuo tarpu, orientuodamasi į šunišką paklusnumą JAV, atitinkamai laikosi Izraelio atžvilgiu, pateisindama Palestinos gyventojų genocidą, idėjiškai „grįstą“ dar 1975-ais spaudus Tarybų Sąjungai, fašizmo atmaina JTO pripažinta (dabar jau nebe) sionizmo ideologija. Tačiau žinančių Lietuvos laikyseną tos pat tautybės oligarchų remiamų neonacių irštva tapusios Ukrainos atžvilgiu, tokie „fokusai“ neturėtų stebinti.

Lieka įdomi ir Lietuvos, kaip galimos ateities „šiaurės Jeruzalės“ perspektyva paties Izraelio žlugimo atveju. JAV, kurių parama ilgus dešimtmečius remiasi pats Izraelio egzistavimas, pasaulinis viešpatavimas aižėja. Neatmestina, kad Netanjahu ir Ko, numatydami (jiems) juodžiausius įmanomus ateities scenarijus, skrupulingai ruošia potencialų evakuacijos tašką, kuriam dirvą puikiausiai paruoštų minėtas dvigubos pilietybės įvedimas.

Tiesa, pastaroji perspektyva kol kas tėra spekuliacija, liekanti prielaida, kurią patvirtins arba paneigs tik ilgalaikė ateities perspektyva. Tuo tarpu Netanjahu vizitas, kaip ir euforiškas jo nušvietimas mūsiškėje buržuazinėje žiniasklaidoje (pvz. – E. Jakilaičio laidoje), neteikdamas garbės ir taip jau savo menkystę apnuoginusiai valstybei, rodo josios elito apsisprendimą toliau pavyzdingai šokti pagal JAV ir Izraelio dūdelę.

Kibirkštis