Tokia mintis kyla paskaičius naujienas iš
Vilniaus – trečiadienį (liepos 4 d.) sostinės savivaldybė nubalsavo už
Šeškinėje, greta „Akropolio“ prekybos centro stovinčių planuotojo nacionalinio
stadiono griaučių griovimą. Dar 1987-aisiais iškilę pamatai, įskaičius
ilgamečius projektus pagaliau užbaigti vos pradėtą stadiono statybą (pvz. –
2007-aisiais buvo nuspręsta atnaujinti darbus, o „Vikipedijoje“
iki šiol rašoma, kaip darbus „numatoma“ baigti iki senai praėjusių 2016-ųjų...),
įkainuoti per 30 mln. eurų suma. Nejau viskas iššvaistyta?
Klausimą kelia pats faktas, kad kažkas lyg
ir turėtų atsakyti. Tačiau kaltųjų, kaip įprasta – nėra. Visgi manyti, kad
viskas nuėjo vėjais, kaip tikina žiniasklaida, būtų naivoka. Kiek valdininkų ir
valdininkėlių, buržujų ir paprasčiausių spekuliantų pralobo iš tų 30-ies
milijonų? Tai geras klausimas, į kurį bent teoriškai atsakyti turėtų vadinamoji
teisėsauga. Jos tylėjimo, dargi visiško abejingumo faktas labai aiškiai sako,
kam tarnauja dabarties valstybė ir jos institucijos.
Be to, Vilnių administruojantys „šaunuoliai“
kartu pašventino
kone dvigubai mažesnio, 15 tūkst. žiūrovų talpinti turėsiančio futbolo stadiono
statybą (ankstesnis turėjo
talpinti 25 tūkst. žiūrovių varžyboms, 37 tūkst. – koncertams). Šis
projektas, kurio žada imtis konkursą laimėjusi kompanija „Axis industries“,
pirminiais skaičiavimais kaštuosiąs apie 79 mln. eurų.
Skaičiai iš ties įspūdingi. Juolab, jei
nepamiršime apgailėtinos padėties eilėje sostinės mikrorajonų, net
pačioje savivaldybės panosėje, į kurių problemas miesto valdžia su R.
Šimašiumi priešaky tiesiog žiūri pro pirštus. Nenuostabu, nes jo kompaniją
labiau domina elitinių zonų tvarkymas bei atitinkamiems klanams pelningas lėšų
įsisavinimas, vykdomas tokių bei panašių „konkursų“ keliu.
Kol liaudis tylės, arba „šakosis“ vien
internetiniuose komentaruose, o ne eis į gatves reikalauti elementaraus
teisingumo, tol – būkime tikri – lėšos toliau bus panašiai „įsisavinamos“, o
kažkas ramiai sau lobs tūkstančių paprastų dirbančiųjų mokamų mokesčių
sąskaita.
Kibirkštis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą