JAV Vest Pointo karo akademijos absolventas pasisako už komunizmą

Nors jau ilgi dešimtmečiai, kaip jaunimo sąmonėn vis kalte kalamas antikomunizmas, socializmo-komunizmo idėjos po truputėlį atgyja. Štai prestižinės Jungtinių Valstijų „Vest Pointo“ karo akademijos absolventas, Spenseris Raponė praeitais metais ėmė atvirai reikšti savo įsitikinimus, kritikuodamas kapitalistinę santvarką ir grobikišką JAV užsienio politiką, o per kadetų išleistuves viešai pademonstruodamas marškinėlius su Ernesto Če Gevaros atvaizdu ir užrašą „Komunizmas nugalės“. Pasmerkęs JAV vykdomus karus ir terorą, S. Raponė neseniai buvo pašalintas iš kariuomenės, bet, atvirai eidamas į visuomenę, savo pozicijų nekeičia ir drąsiai rėžia aštrų tiesos žodį.

Anot Raponės, Jungtinės Valstijos vykdo karine jėga saugomą ekonominį planetos apiplėšimą. Tuo jis įsitikino dar iki stojimo į Vest Pointą tarnaudamas reindžeriu Afganistane, kur matė atvirą krašto pavergimą ir žvėriškas vietinių žudynes, vykdomas tariamųjų „išlaisvintojų“... Būtent čia įvyko pamatinis lūžis jaunojo kario pasaulėžiūroje – anksčiau tikėjęs „laisvės ir demokratijos“ mitologija, Raponė suprato tikruosius imperialistinės karo mašinos tikslus.

Tačiau tada, savo paties prisipažinimu, jis dar galvojo idealistiškai – esą galima situaciją pakeisti reformų kelių, veikiant „iš vidaus“. Taip jis atsidūrė Vest Pointe, kur laisvalaikiu pradėjo skaityti marksizmo klasikų veikalus, domėtis Steno Gofo, buvusio JAV kariškio, tapusio žymiu antikarinio, anti-imperialistinio judėjimo aktyvistu, istorija. Tuo būdu jis, nusikratydamas ankstesnių iliuzijų, priėjo išvados, kad esama santvarka ne šiaip „bloga“, nes valdoma korumpuotų ar tiesiog „ne tų“ veikėjų, bet iš esmės nukreipta prieš didžiąją žmonijos daugumą, jog nedidelė buržujų mažuma lobtų darbo masių sąskaita.

„Save laikau revoliuciniu socialistu. Raginu visus sąžinę turinčius karius sudėti ginklus ir prisijungti prie manęs bei daugybės kitų, atsisakančių tarnauti imperializmo agentams, vienytis į revoliucinį judėjimą“, – taip savo poziciją apibrėžia Raponė, kviesdamas likimo brolius jungtis draugėn darbui ir kovai už geresnį pasaulį, už naują gyvenimą.

Tiesa, drąsus buvusio karininko išstojimas iššaukė ne vien pažangaus jaunimo pagarbą bei susižavėjimą, bet ir viršūnių, elitinės „grietinėlės“ pasipiktinimą. Esą Raponė – arba „radikalizuotas“, kažkam jam „praplovus smegenis“, arba psichikos ligonis. Šmeižtas ir įžeidinėjimai – tik taip buržujų liokajai atsako į kapitalistinės santvarkos kritiką. Visgi faktai byloja ką kita.

Mat Raponė dar iki Vest Pointo, jo mokytojų bei kolegų pripažinimu, buvo gabus moksleivis, dar daugiau, pavyzdingas pilietis, pasižymėjęs nepriekaištingu elgesiu bei mokymosi rezultatais. Kaip tik jo protas bei atsakomybės jausmas ir privedė jaunuolį prie atitinkamų politinių išvadų. Tiesiog, būdamas narsiu ir sąžiningu žmogumi, Raponė neparsidavė už Judo sidabrinius, o verčiau pasuko sunkiu bei rizikingu, tačiau garbingu kovos už teisybę keliu, parodydamas pavyzdį kitiems. Juo ir sekime.

Kibirkštis