Yra
niekad nemirštančių asmenybių, kurios nustoja buvusios mirtingos ir neišvengiamai
palieka istorijoje. Žmonės su mintimis, tvirtu charakteriu, aistra ir
pasiaukojimu, išaukštinantys žmogiškąją prigimtį ir parodantys, kiek daug
galime nuveikti mes, kaip rūšis. Tokia asmenybė buvo Ernestas Če Gevara de la
Serna.
Ne
atsitiktinumas, kad taip susiklostė jo gyvenimas. Visuomet lydėdavus astma
padarė jį kovotoju. Jo tėvas priprato miegoti prie jo lovos atlošo, o Ernestas
išmoko sukontroliuoti savo astmos priepuolius gulėdamas tėvui ant krūtinės.
Jis
ne visuomet lankė mokyklą ir buvo mokęsis namuose. Tačiau jis išaugo
savarankiškas ir ryžtingas. Sportavo ir studijavo mediciną. Knygose apie jo
gyvenimą pažymima, kad jis eidavo į praktiką nors ir karščiuodamas, bet niekad
jos nepraleisdavo ir nenustodavo dirbęs.
 |
| Iš kairės į dešinę: Giljermas Garcia, Ernestas Če Gevara, Universas Sančezas, Raulis Kastro, Fidelis Kastro, Krescencio Perezas, Kiro Redondo ir Chuanas Almeida partizaninio karo Siera Maestroje metu. |
Ilgą laiką jis stebėjo ir kentėjo Lotynų Amerikos tikrovę. Jo kelionės po regioną padėjo jam įsisąmoninti, kurioje jis pusėje ir kokiems tikslams jam derėtų pašvęsti savo politinę mintį. Jis matė prezidento Jakobo Arbenzo Gvatemalos (1951-1954) nuvertimą, įvykdytą Centrinės Žvalgybos Valdybos (CŽV) organizuoto perversmo keliu. Jis susidomėjo revoliucija Paragvajuje ir, be kitų vietos šalių, lankėsi ir Bolivijoje. Meksikoje jis susipažino su kubiečių revoliucionieriais. Jis plaukė Granmos jachta ir išsilaipino saloje. Kovojo Siera Maestroje, kur tapo komendante. Jau tada jis buvo žinomas kaip Če, o kartu, jį pažinojusių liudijimu, kaip itin griežta drausme pasižymėjęs revoliucinis lyderis.
 |
| Komendantė Ernestas Če Gevara 19-oje JT Generalinės asamblėjos sesijoje Niujorke, 1964 m. gruodžio 11 d. |
Jo
motinai buvo trys sykius pranešta apie jo mirtį. „Tris kartus sulaukėme to
paneigimo ir patikinančių žodžių. Per tuos du metus smarkiai pasenome.
Kiekvieną kartą atsigaudavusi po žinios, kad jis vis dėlto gyvas, iš karto vėl
imdavau nerimauti atminusi, kad žinios ateina lėtai.“
Tačiau
partizanas išgyveno dar daug metų. Jis spėjo tapti ir Pramonės ministru,
savanoriško darbo Kuboje skelbėju, ir ekonomikos žinovu, ir tėvu, ir politiku
ir, pagaliau, pasaulinės kairės keitėju.
Jis
gynė viską, ką manė esant teisingą ir sugebėjo vesti visus, kurie laikė jį
lyderiu. Jis išvyko į Kongą, nes tą nacionalinio išsivadavimo karą laikė savu.
Jo patirtys didžiai pasitarnavo ir revoliucinei kovai Bolivijoje, nors jam,
nusprendusiam pašvęsti savo gyvenimą kitiems, ir šito tikriausiai nebūtų
pakakę.
Šiandien,
suėjus 90-čiai metų nuo jo gimimo, Ernestas Če Gevara yra ne šiaip paprastas
20-ojo amžiaus simbolis. Jis yra rašytojas, palikęs pasakojimus apie savo
patirtis Lotynų Amerikoje ir pasaulyje. Jis yra ekonomistas, politikas,
marksistas, sūnus, tėvas ir bičiulis. Jis yra žmogus, prisimenamas dėl savo
idėjų, įsitikinimų ir internacionalizmo. Žmogus, kuriam gerbėjai paskyrę
nesuskaitomas dainas ir eilėraščius. Jis – altruizmo įsikūnijimas, nes, kaip
sakė Eduardas Galeano: „Jis niekad nepasilikdavo kažko sau ir niekad nieko
neprašydavo. Gyventi, jo manymu, reiškia atiduoti save – ir jis save atidavė.“
 |
| Legendinis partizanas buvo karštas savanoriško darbo Kuboje šalininkas. Nuotraukoje Če Gevara nuiminėja cukranendrių derlių (1963 m.) |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą