Gegužės Pirmoji – klasių kovos diena

Kol Lietuvoje dauguma net nesuvokia tos dienos reikšmės, o tik džiaugiasi papildoma laisva diena, verta pasidairyti ką daro kaimynai.

Jeigu gegužės pirmą dieną kas planavo naudotis Lenkijos oro linijos lėktuvais, tai turėjo nustebti susidūręs su jų darbuotojų streiku. Darbininkų reikalavimai gan kuklūs. Vienas iš reikalavimų yra, kad kompanija atstatytų atlyginimus ir priedus prie pensijų iki tokio lygio, koks buvo prieš 8 metus. Nelabai radikalu, bet Lenkijos oro linijų vadovybė „stojo piestu“, kreipėsi į teismą dėl streiko teisėtumo, na o teismas palaikė vadovybę (kaip netikėta), tad streikas bus nelegalus.

Nors oro linijų bendrovė jau rūpinasi naujais samdiniais – streiklaužiais, tačiau teigiama. jog vis tiek darbuotojų trūks, tad numatomi sutrikimai oro linijų darbe. Tuo tarpu darbuotojai ruošiasi antklodes, termosus ir kepti skanią mėsytę prieš pat vadovybės langus.

Štai kokia intriguojančia, ir pasirinkus simbolinę dieną, nata pradeda mūsų kaimynai bei broliai, lenkų dirbantieji. Kokia kova, net ir dėl santykinai nedidelių pagerinimų. Tiksliau – grąžinimo ankstesnių sąlygų, nors našumas bei gamybos priemonių išsivystymas, kaip ir auga....
Turbūt daug kas žinot tokią įmonę pavadinimu „Amazon“ – tai tokia pasaulinio masto elektroninė parduotuvė. Galima įsigyti begales skirtingų prekių ir toje platformoje apsilanko milijonai žmonių kasdien.

Pirmąjį šių metų ketvirtį kompanijos grynasis pelnas siekė 1,63 mlrd. USD, o prieš metus jis sudarė 724 mln. USD. „Amazon“ pajamos padidėjo 43% ir pasiekė 51 mlrd. USD.

Prie analitikų lūkesčius pranokusių rezultatų  stipriai prisidėjo bendrovės debesų kompiuterijos verslas „Amazon Web Services“, iš kurio gaunamos pajamos augo 49%.  Reklamos ploto internete pardavimo paslaugos ir kompanijos elektroninės komercijos verslas taip pat tvirtai augo.

Planuojama, jog jau antrą šių metų ketvirtį įmonės grynasis pelnas išaugs net iki 1,9 mlrd. USD. Na, o po finansinių rezultatų paskelbimo kompanijos akcijų vertė šoktelėjo 7%, tai jos įkūrėjo ir vadovo Jeffo Bezoso turtą padidino maždaug 8 mlrd. USD. Ponas Bezosas praėjusiais metais aplenkė kitos milžinės „Microsoft“ įkūrėją ir tapo turtingiausiu pasaulio gyventoju. Dabar jo turtas siekia apie 134 mlrd. USD.

Skaičiai įspūdingi. Tai turbūt, koks naivesnis žmogelis pamanytų, jog ši inovatoriška įvaizdį ir į „Vakarų vertybes“ orientuota įmonė turėtų duoti uždirbti savo darbuotojams bei sudaryti puikiai darbo sąlygas. Juk toks pelnas, galimybių tam tikrai yra. Optimistai.

Jungtinėje karalystėje (UK) vyko įdomus eksperimentas. Į „Amazon“ sandėlius Stafordšyre anonimiškai įsidarbimo žurnalistas James Bloodworth ir savo įspūdžius sudėjo į knygą pavadinimu„Hired: Six Months Undercover in Low-Wage Britain“. 

Ten aprašomi neįtikėtini dalykai. Vis tik veiksmas vyksta ne kokioje nustekentoje trečiojo pasaulio kolonijoje, bet kapitalizmo šerdyje - Jungtinėje Karalystėje. Knygoje teigiama, jog darbuotojai šlapinasi į buteliukus, nes tualetai yra per toli, o dirbantieji bijo gaišdami laiką prarasti savo darbo vietas bei uždarbį. Tokių darbuotojų yra net 74%.

Net 55 proc. apklaustųjų prisipažino, kad, pradėję dirbti „Amazon“, susirgo depresija. Ir dar vienas iškalbingas skaičius – daugiau nei 80 proc. respondentų sako už jokius pinigus vėl nesidarbintų „Amazon“.

Iškalbingas pavyzdys: „Darbe mane ištiko priepuolis, buvau nuvežtas į ligoninę. Kitą dieną man kažkas paskambino ir paklausė, kodėl aš ne darbe, paaiškinau, kas nutiko, bet vis tiek mano liga buvo įvardyta kaip pravaikšta“, – teigia „Amazon“ darbuotojas iš kito bendrovės sandėlio.

Turbūt nereikia stebėtis, jog tokia įmonės politika susilaukia pasipriešinimo. Štai, šių metų (2018 m.) kovo mėnesį streike dalyvavo net 98 proc. (iš 2000 darbuotojų) San Fernando de Henarese netoli Madrido esančio sandėlio darbuotojų.

Profesinė sąjunga nurodė, kad „Amazon“ nori kelti atlyginimus mažiau už fiksuojamą infliaciją, o taip pat nori mažinti apmokėjimą už naktinį darbą ir viršvalandžius. CCOO skelbia, kad darbuotojams San Fernando de Henareso logistikos centre atlyginimai nebuvo didinami nuo 2016 metų. 

2017 metų pabaigoje reikalaudami didesnių atlyginimų streikavo vieno platinimo centro Italijoje ir šešių „Amazon“ objektų Vokietijoje darbuotojai.

Įdomus kontrastas. Milžiniškais tempais augantis įmonės grynasis pelnas, kuris padeda kapitalistui Jeff Bezos tapti turtingiausiu žmogumi planetoje, bei masinis išnaudojimas (ir gan grubia, ciniška forma) tų kurie jam tą pelną sunešė. Beje, be „Amazon“, p. Bezosui priklauso kosmoso bendrovė „Blue Origin“ ir dienraštis „The Washington Post“.

Kodėl taip paryškinau būtent „Amazon“ atvejį? Nes elektroninė komercija, o šalia jos siuntų, sandėliavimo ir rūšiavimo cechai yra auganti industrija, ir tas matosi Forbes turtingiausių kapitalistų sąraše. Štai, kinų „Alibaba“ savininkas Jack Ma yra 20 vietoje (pakilo iš 53 vietos) su 39 milijardų JAV dolerių turtu. Štai tau ir „socialistinė“ Kinija.

O kur daug tokios pratformos kaip „Ebay“, „Aliexpress“ (kinų Amazon versija, labai populiari tarp spekuliuojančių lietuvių) ir t. t.

Iš kur gaunamas toks pelnas? Jo esmė – mažesnė prekės savikaina. Kodėl ji mažesnė? Nes jai pagaminti reikėjo skirti mažiau sąnaudų, tad, kad suvalgytum konkurentus, galima numušti kainą. O kas įeina į prekės sąnaudas? Ištekliai ir darbo jėga.  Mums čia aktualiausias yra darbo jėgos apmokėjimas (arba neapmokėjimas). 

Kapitalistui tai gerai. Kuo mažiau moka darbuotojui – tuo didesnis pelnas, tuo didesnė pridėtinė vertė. Kas yra pridėtinė vertė? Tai skirtumas tarp kreditan parduotos darbo jėgos kainos ir gamybos procese sukurtos vertės. Darbo jėgos vertė ir ta vertė, kurią darbo jėga sukuria darbo procese, yra du skirtingi dydžiai. Kapitalistas, pirkdamas darbo jėgą, visada turi galvoje šį skirtumą tarp jų. Ji yra vienintelis ir išimtinis šaltinis, iš kurio kyla pelnas.

Tad iš kur tas beprotiškai augantis „Amazon“ ar kokio kito kapitalisto pelnas? Elementaru, nuo to kiek, jie nusavina dirbančio žmogaus sukuriamos vertės. Jeigu žmogus per dieną sukuria vertės už 500 eu, o jam sumoki 50 eu, tai nusavini 450 eu to žmogaus sukurtos vertės, t.y. 90%, o jam palieka varganus 10%, jog palaikytų savo gyvastį ir kažkiek daugintųsi. Tai yra pagrindas, ant kurio stovi visa kapitalistinė ekonomika, o su ja ir politika, teisė, filosofija ir t. t. Paprasčiausiai tariant – ant eksploatacijos ir vagystės. Mažuma apvagia daugumą.

Ne išimtis ir lietuviškas kapitalistas. 2016 m. bendras 500 Lietuvos kapitalistų turtas (oficialus) siekė 15,78 mlrd. Eurų (minimalus turtas patekimui į sąrašą – 2,1 mln. eurų); t. y., per pirmuosius 26 atkurtos buržuazinės Lietuvos metus jie vidutiniškai kasmet turtėjo 60,69 mln. Eurų (arba 200,28 mln. litų; t. y. įsidėdavo į kišenę po pusę mln. litų kasdien). O kažkas gavo bei vis dar gauna vergiškus atlyginimus.

Tas atotrūkis ir toliau augs, jeigu nesikeis ekonominė sistema. Tarkim, Lietuvoje, „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). Per metus šis skaičius išaugo maždaug 60 procentų. Kaip matome, motyvuojant darbo jėgos trūkumu Lietuvoje, o iš tiesų norint nusavinti daugiau pridėtinės vertės, į Lietuvą atvykstančių užsieniečių (neslėpkim, jog tai ukrainiečiai), kurie dirba už mažesnį atlygį, sąskaita. Kapitalistui tai garantuos didesnį pelną.

Tad ką Gegužės Pirmoji simbolizuoja? Ji simbolizuoja kapitalizmo santvarkoje vykstančią nuolatinę kovą dėl dirbančiųjų darbo sąlygų bei mažesnio jų apvogimo. Būtent mažesnio, nes visiškas apvogimas niekada neišnyks, kol egzistuos kapitalizmas, nes jis ir paremtas pridėtinės vertės nusavinimo principu. Tą reikia žinoti ir kitiems kalti į galvas.

Gegužės Pirmoji yra simbolinė diena, tačiau kova turi vykti kiekvieną dieną. Jį didesniu ar mažesniu mastu ir vyksta. Tą mes matome Prancūzijoje, Vokietijoje (apie tuos atvejus rašiau savo ankstesniame straipsnyje), Lenkijoje, Ispanijoje ir t. t ir t. t. Kažkiek bruzdesio vyksta ir Lietuvoje. Medikų ir mokytojų protestai, stichiniai pasipriešinimai kituose sektoriuose, tačiau dar trūksta solidarumo, o jo nebus kol dirbantieji nesuvoks savo klasinio intereso.

Norint pakelti dirbančiųjų klasinį susipratimą, reikia laiko bei organizuotų pastangų. Puikiai tam tinka profsąjunginė ir ekonominė kova, tačiau iki jos dar niekaip neužaugam. Palinkėkime sau, jog kita Gegužės Pirma Lietuvoje būtų daug solidesnė ir gyvesnė bei matoma gatvėje, ne tik karštose širdyse ir tekstuose.

Pabaigai – šių metų minėjimai iš Azijos, kur gyvena milijardas proletariato.

Parašė: Marius Jonaitis 
Šaltinis: Kūlgrinda