Michailas Bugakovas. Seksualinė kontrrevoliucija

Istorija rodo, kad politikai dažniausiai žlunga dėl 3-jų priežasčių: pinigų, alkoholio ir sekso. Dėl pastarosios priežasties buvęs Seimo narys K. Pūkas buvo nupūstas nuo politinės scenos tiesiog kaip pūkas. Dabar jau į įvairiausių seksualinio priekabiavimo istorijų verpetą patenka ne tik politikai, bet ir menininkai, mokslininkai, biznio atstovai, nacionalinių premijų laureatai bei šiaip žinomesni žmonės.

Pagal senovės graikų tautosaką, Trojos karas prasidėjo dėl moters. Z. Froidas sukūrė visą teoriją apie žmogaus seksualumo įtaką visuomenės procesams. Anot šios teorijos, įvairiausi visuomeniniai sukrėtimai prasideda būtent dėl sublimuoto lytinės individualaus žmogaus energijos proveržio įvairiose gyvenimo sferose. Šios idėjos tapo „seksualinės revoliucijos“ (Z. Froido mokinio psichologo ir sociologo V. Raicho terminas), kuri įvyko Vakaruose praeito amžiaus antroje pusėje, teoriniu pagrindimu.

Dabar visuomenė tarsi keršija savo nariams už tokį lengvabūdišką požiūrį į tarpusavio santykius. Vakarų pasaulyje vyksta savotiška seksualinė kontrrevoliucija. Įžymūs vyrai krenta vienas po kito kaip rudens lapai nuo medžio.

Mūsuose prie viso to dar prisideda ir  kai kurios specifinės socialinės-politinės aplinkybės. Itin pamėgtas politiniuose ir akademiniuose sluoksniuose istorijos perrašymas – pasirodo pavojingas dalykas. Ir ne tik dėl galimų geopolitinių pasekmių. Jis pavojingas ir atskiriems šio proceso dalyviams. Kol buvo perrašoma karų, revoliucijų ir valstybių istorija, konkrečių žmonių tai lyg ir neliesdavo. Lietuviško elito atstovai noriai dalyvaudavo „nepriklausomybės kovų“ mitologijos kūrime. Dabar ši „perrašinėjimo“ tendencija visai logiškai nusidriekė ir iki individualių gyvenimiškų istorijų.

Pirmiausiai tai palietė jautriausią ir svarbiausią tarpasmeninių santykių sferą – pagrindinį instinktą. Ir pirmiausiai nuo to nukenčia istorijos perrašymo bei jos etnizavimo entuziastai ir autoriai. 10-15-20 metų senumo dviejų žmonių seksualinių santykių istorijos, kaip, deja, ir visuotina istorija, šiandien interpretuojamos antiistoriškai, be istorinio konteksto. Jos pateikiamos pagal „naujų liberalių vertybių“ standartus, orientuojantis į dominuojantį naujamadišką vakarietišką „trendą“.

Kita vertus, lietuviško kapitalizmo ypatumai šiandien prasiskverbė į visas visuomeninio gyvenimo ląsteles. Laisva ir demokratiška „atvira visuomenė“ plačiai atvėrė visus savo kanalizacinius liukus. Pelnas šiandien – tai ne tik pinigai, bet ir piaras, šlovė, valdžia, ryšiai, pramogos, pasitenkinimas ir panašiai. Kadaise, dar „Perestroikos“ laikais, viena moteriškė televizijos eteryje neatsargiai pasakė, kad Tarybų Sąjungoje sekso nėra, o yra meilė. Anuometinių užjūrio propagandistų ir vietinių liberalų antroji jos frazės dalis buvo nepastebėta, o iš pirmosios išpūstas grandiozinis mitas apie „totalitarinę sovietinę sistemą“.

Šiandien civilizuotame Vakarų pasaulyje viskas atvirkščiai – seksas iki šiolei liejosi laisvai, o meilės buvo vis mažiau. Meilės turinys, kaip vidinis ir sudarantis asmenybės socialumo pagrindą vieno žmogaus palankumas bei prieraišumas kitam priešingos lyties žmogui, išplaunamas. Pati meilė metamorfizuojama į Šv. Valentino dienos ar įvairiausių TV – šou tipo karnavalinius renginius. Meilė visada būdavo paslaptingas ir giliai intymus dalykas. Kai dabar ji išviešinama bei komercializuojama, tai ir seksas tampa bizniu visomis šio žodžio prasmėmis.

Deja, ir ši „smulkaus biznio“ rūšis šiandien tampa žaidimu į „vienus vartus“. Visuomenė, kurioje klesti prostitucijos ir pornografijos verslas bei visa reklamos industrijos produkcija persunkta erotiniais motyvais, staiga susirūpino „seksualiniu priekabiavimu“. Dabar jau lengvas flirtas ar koks nors prisilietimas gali tapti vyrui mirtina nuodėme, kuri prilygstama vos ne išprievartavimui.

Peržengiamos visos sveiko proto ribos, visos civilizacijos ir kultūros tradicijos, griaunami ne tik visuomenės, bet ir žmogaus egzistencijos pamatai, deformuojama žmogiškoji žmogaus prigimtis. Blaivų ir šiais laikais eretišką mąstymą šioje situacijoje pademonstravo iškili Prancūzų aktorė Katrina Deneva (Catherine Deneuve), kuri pasisakė už vyrų teisę „priekabiauti“.

Kad neprikibtų lyčių lygybės sergėtojai ir atsižvelgus į pasaulio modernėjimo procesus, gal šį teiginį tik reikėtų kiek pakoreguoti – už vyrų ir moterų teisę tai daryti.

Žinoma, tradicinės kultūros ribose.

Šaltinis: Michailas Bugakovas