2018 m. vasario 4 d., sekmadienis

Karbauskis prieš LRT: juokiasi puodas, kad katilas juodas...

Dar praėjusių metų gale įsiliepsnojo konfliktas tarp bene stambiausio Lietuvos buožės milijonieriaus R. Karbauskio ir LRT laidų vedėjo E. Jakilaičio. Kaip žinia, viskas prasidėjo Karbauskiui iškėlus aikštėn nešvarius 3-jų Jakilaičio įmonių, 2016-ais metais gavusių 2,5 mln. eurų pelno, bet sumokėjusių vos 0,3% mokesčių, reikalus, o pastarajam atsikirtus puokšte nepatogių klausimų apie Seimo pirmininko bizniukus. Ne ilgai trukus tai peraugo į Seimo daugumos ir LRT bataliją, besitęsiančią iki šiol.

Simptomiška, kad nei viena pusė, išgirsdama kitos jai metamus kaltinimus, iš esmės jų paneigti nesugeba.

Štai LRT šeimininkaujantys „šaunuoliai“ po kilimu slepia nešvarias machinacijas – nuo mokesčių vengimo iki viešųjų turtų grobstymo, apie ką ir kalba Karbauskis, o pripažinti nenori priešais Seimo komisiją LRT tirti išsisukinėjęs LRT tarybos pirmininkas Ž. Pečiulis. Užtat ir Karbauskis ne be reikalo tvirtina, kad LRT vykstančių machinacijų tyrimas – teisingas ir pagrįstas.  

O kai dėl jo paties reikalėlių, tai vėlgi pilna klaustukų, kurių dalį ir iškėlė tas pats Jakilaitis. Mat už paties Karbauskio pripažinimu jo valdomų apie 36 tūkst. ha žemės ir milžiniškų verslovių stovi neaiškios aferos ir daugybė sužlugdytų smulkiųjų bei vidutinių žemdirbių, stambesniam žaidėjui pralaimėjusių gan natūralią kapitalistinės konkurencijos kovą. Tiesa, Karbauskio kritikai netingi prieš jį trauktis ir perdėm gerai žinomos, rusofobinės isterijos fone visai nuvalkiotos Rusijos kortos – esą jo biznis turįs ryšių su rusišku kapitalu.

Vieni puola kitus, tuo tarpu „liberalieji“ mūsų piliečiai linksta į LRT ir Jakilaičio, o „konservatyvieji“, „tradicinėmis vertybėmis“ žongliruojantys veikėjai, į Karbauskio ir „žaliųjų valstiečių“ frakcijos pusę. Bet kas iš to? Vis vien jokio skirtumo. Ir vieni, ir kiti – susikrovę turtus paprastos liaudies sąskaita. Ir vieni, ir kiti gyvena pagal lietuviško švogerizmo „paniatkes“.

Išeina, kad šiame didžiajame ginče pešasi labai panašūs elementai. Arba, liaudiškai sakant, juokiasi puodas, kad katilas juodas. Tipiškas „politinio gyvenimo“ ir „kovos“ simuliakras, kurio esmė – skirtingų, bet iš esmės vienodų buržujų ir jų tranų gaujų tarpusavio rietenų vaizdavimas „diskusija“, „nuomonių įvairove“ ar kažkokiu tai „įvykiu“, į kurį kaip avių banda įtraukiami už nosių vedžiojami Lietuvos politiniai naivuoliai.

O esminiai klausimai taip ir lieka neliečiami, kaip ir pati kapitalizmo sistema, leidžianti visokiems jakilaičiams nevaržomai grobstyti, o karbauskiams – lobti, darbo žmonių sąskaita tampant privačios žemės nuosavybės rykliais. Užtat apie ją ir reikia kalbėti, joje šiuos „gražuolius“ ir reikia matyti, o ne stoti vieno ar kito pusėn ir vis tiek likti vieno ar kito buržujų klano durniumi.

Ar reikia daryti auditą LRT ir griebti už gerklės Jakilaitį ir Ko? Aišku, reikia. Bet nei kiek ne mažiau reikėtų padaryti radikalią žemės reformą, grąžinti visuomenei jos turtą, arba, senamadiškai tariant, tiesiog išbuožinti ir Karbauskį, ir panašius į jį.  Štai ką reiktų suprasti kiekvienam lietuviui, o ne bergždžiai sielotis dėl puodo ir katilo rietenų.



Kibirkštis

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą