Tokia tampa „demokratine“ vadinamos Lietuvos
respublikos tikrovė: kovo 8 d. Vilniuje atlikta eilė kratų, pradedant P.
Masilionio vadovaujamos „Politikos“ leidyklos patalpomis, siekiant konfiskuoti
visus iki paskutinio G. Sapožnikovos knygos „Išdavystės
kaina. Kaip buvo žudoma Tarybų Sąjunga ir kas nutiko tiems, kurie ją bandė
gelbėti“, egzempliorius.
Šioje knygoje duodama kita, nei mums
oficialiai pateikiama, perspektyva apie Perestrojką, Sąjūdį ir tragiškuosius
1991 m. sausio 13 d. įvykius; todėl jos leidėjams bandoma „kabinti“ garsųjį 170-2
BK str., draudžiantį „sovietų okupacijos ir nusikaltimų neigimą“ (Infolex),
kuriuo remiantis dar 2012 m. buvo nuteistas A. Paleckis.
Apie kratas pirmieji paskelbė aktyvūs
visuomenininkai.
Kovo 9 d. prabilti ėmė ir oficioziniai žiniasklaidos kanalai: „Lietuvos
rytas“ ir „15
minučių“, klijuodami įprastomis tapusias „Kremliaus propagandos“ etiketes.
Visa tai byloja apie kylančią politinių
persekiojimų bangą, nukreiptą prieš tuos, kurie atsisako nusilenkti
valdančiosios klikos primetamai ideologijai ir istorijos interpretacijai bei
garsiai ir principingai reiškia alternatyvią poziciją. Šito šviesoje kyla
natūralus klausimas turėtų iškilti klausimas, ar nėra paprasčiausia demagogija 1992 m. Konstitucijos
25 str. formaliai užtikrinama laisvė reikšti savo mintis bei įsitikinimus?
Tačiau kaip bebūtų stengiamasi, aukščiau
minėtojo leidinio užgniaužti nebepavyks nei saugumiečiams, nei prokurorams ar
pastarųjų siundomiems policininkams: kaip žinia, šiandien internete paskelbtas nemokamas
G.
Sapožnikovos „Išdavystės kainos“ elektroninis variantas, kurį masiškai
siunčiasi visi, norintys perskaityti valdžią įsiutinusią knygą.
Kibirkštis
Taip pat skaitykite: G.
Sapožnikova. Išdavystės kaina
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą