Naujai išėjusioje analitinės laidos „Žaidimo prasmė“ serijoje, Rusijos filosofas ir politologas, judėjimo „Laiko esmė“ lyderis Sergejus Kurginianas tvirtina, kad esamoje koronaviruso istorijoje vieną iš esminių vietą užima itin galingos ir įtakingos Amerikos politinės krypties – neokonservatizmo – veikėjai.
Kurginianas cituoja Frensio Fukujamos pateikiamus faktus apie neokonservatozimo genezę – jo gimimą pirmame nemokamame JAV universitete: darbininkiškų imigrantų šeimų atžaloms sukurtame Niujorko miesto koledže. O tada – neokonservatizmo kūrėjo, Irvingo Kristolo, pasakojimas apie 1930-1940 m. šioje mokslo įstaigoje vyravusias nuotaikas: studentų tarpe susiformavo trockistinė ir stalinistinė „ložės“, tarp kurių vyko karštos žodinės batalijos. Išėję iš radikaliosios trockistinės aplinkos, būsimieji neokonservatoriai neslėpė savo kilmės ir savo pamatinių principų, kurių niekada neatsisakė.
Kurginianas nagrinėja, kodėl būtent trockistinės „ložės“ nariai (iš esmės – aršūs antitarybininkai), priešingai stalinistams, pasiekė didelę sėkmę JAV. Ir nurodo keturis principus, kuriuos neokonservatoriai perėmė iš „trockistinio palikimo“: 1) ideologijos primatą; 2) mesianizmo būtinumą; 3) žiauriausios tvarkos įvedimą per chaosą; 4) bet kokio lygiateisiškumo tarp mesianiškosios supervalstybės ir kitų šalių atmetimą.
Būtent šiuos principus paveldėję neokonservatoriai dar seniai iki jo pradžios suplanavo ir įgyvendino šiandieninės „kovidinės ekstazės“ prologą. Tai, kas vyksta šiandien, tėra didesnio masto strategijos epizodas. Taip Irvingo Kristolo sūnus ir pasekėjas, Viljamas pareiškė, kad amerikietiškoji misija ir naujoji era lemia absoliučios JAV pergalės XXI amžiuje būtinybę.
Kurginianas pabrėžia, kad viešpatavimas neokonams yra savaiminė vertybė. Jis paaiškina, kokios neokonų pozicijos šiuolaikinėje Amerikoje ir kaip jie „valdo“ per Trampą. Iraniečių generolo Kasemo Sulaimanio nužudymas, priešiški Boltono išpuoliai prieš Trampą ir dabartinės „antirasistinės“ riaušės – jokiais būdais ne atsitiktiniai įvykiai tame žaidime, kurį žaidžia neokonservatyviosios jėgos.
Siekdami giliausios pasaulio transformacijos, neokonai jau seniai atvirai aptarinėja transformacinių įvykių, kaip „reikiamų“ procesų katalizatorių, vaidmenį. Apie tai ne sykį kalbėjo Donaldas Ramsfeldas. Ankstyvomis 2001 m. rugsėjo 11-osios valandomis, Ramsfeldas, tuometis JAV krašto apsaugos ministras, pasakojo apie artėjantį įvykį – įvykį tokį šokiruojantį, kad žmonės panorės, kad juos saugotų stipri kariuomenė. Bet dar anksčiau Ramsfeldo grupė parengė pranešimą, kuriame ne tik buvo kalbama apie būsimąsias JAV karines perspektyvas po kažkokio transformacinio įvykio, bet ir svarstė, kad biologinis karas gali būti ne tiktai teroristų, bet ir „politiškai naudingu instrumentu“.
Kurginianas nagrinėja Ramsfeldo ryšius tiek su farmacininkų sluoksniais, tame tarpe liūdnai pagarsėjusiomis ir piktavalėmis kompanijomis kaip „Monsanto", sukūrusia vietnamiečius nuodijusį biologinį ginklą „eidžent oranž“ (angl.: Agent orange), tiek su IG Farben, su kuria, tarp kitų, dirbo ir daktaras Mengelė. Kurginianas paaiškina, kaip IG Farben buvo susijusi su vokiškuoju elitu JAV, kuris po Antrojo pasaulinio karo ištraukinėjo fašistus iš kalėjimu ir įtraukė juos į stambaus masto Amerikos karinės technikos projektus. Tokiam vokiškajam elitui priklauso ne tiktai Bušų, bet ir Ramsfeldų šeima.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą